Tolima europinės vėžės į Klaipėdą perspektyva

Pritaikys ir karo technikai

Bent kelių paklausimų dėl europinės vėžės Lietuvoje Seime sulaukė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Gerokai vėluojanti, kai kuriais terminais iki penkerių metų, europinės vėžės „Rail Baltica“ statyba pabrango keturis kartus – nuo 5,8 mlrd. eurų, apie kuriuos kalbėta 2017 m., iki 23,8 mlrd. eurų, apie kuriuos kalbama dabar. Net ir finansuojant jos statybą iš ES lėšų ji dėl pabrangimo žymia našta krenta ir Baltijos šalims, kurios dalį išlaidų turi skirti iš biudžeto.

Susisiekimo ministras M. Skuodis tikino, kad pabrangimas yra susietas su karinio mobilumo reikalavimais, kai europinė vėžė turi būti pritaikoma gabenti ir sunkiajai karinei technikai. Paminėta ir projektą ypač branginanti vėžės atšaka nuo Kauno iki Vilniaus.

Vienu iš kaltininkų įvardinta ir nuo 2017 iki 2024 m. daugiau nei 40 proc. bent oficialiai išaugusi infliacija.

„Iš kokių lėšų Lietuva dengs iki 8 mlrd. eurų galimą europinės vėžės tiesimo deficitą?“ – klausė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Susisiekimo ministerija tikisi, kad bus papildomas finansavimas iš ES. Taip pat tikimasi, kad europiniam geležinkeliui tiesti pinigų pritrauks ir nacionalinė plėtros įstaiga „Invega“.

Perspektyva: įrengus „Rail Baltica“ taip atrodytų Šiaurės ir Baltijos jūros europinio geležinkelio jungtis. / Organizatorių nuotr.

Nauda regiono uostams

Tai, kad europinės vėžės tiesimo projektas Lietuviai yra giliai deficitinis, leidžia manyti, kad atšaka iš Kauno į Klaipėdos uostą greitai nebus tiesiama.

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija pranešė, kad ES Taryba naujajame Transeuropinio transporto tinklo reglamente numatė europinės vėžės geležinkelio liniją į Klaipėdą. Kol kas europinio geležinkelio atšaka į Klaipėdą nėra numatyta Lietuvos perspektyvinių planų schemose.

Realiai europinis geležinkelis į Klaipėdą gali būti tiesiamas ne anksčiau kaip po 2030 m. Kol bus rengiami projektai ir svarstoma, kada jį tiesti, iš to gali laimėti Rygos uostas.

Numatyta „Rail Baltica“ tiesti per Rygą, ji turėtų jungtį su Rygos oro uostu. Ateityje tokia jungtis nesunkiai ir nebrangiai galėtų būti nutiesta ir į Rygos jūrų uostą. Tokiu atveju atsirastų galimybė kroviniams iš Ukrainos, Lenkijos į Skandinavijos šalis ar netgi Vakarų Europos šalis judėti pirmiau per Rygos uostą, o vėliau gal ir per Klaipėdos uostą.

Vėže domisi ir prokurorai

Šiuo metu yra rengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo bus patvirtintas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos iki Lietuvos bei Lenkijos valstybių sienos Jiesios punkto inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.

Europinio geležinkelio atšaka į Klaipėdą nėra įtraukta į jokias perspektyvinių planų schemas.

Tai sudarys galimybes europinės vėžės tiesimui išpirkti iš savininkų žemę. Pagal šį planą, iš Kauno į Jiesią iki 2029 m. turi būti nutiestas 1 435 mm dviejų juostų elektrifikuotas geležinkelis. Buvo pateiktos bent 6 tokio geležinkelio alternatyvos. Iš jų jau pasirinkta viena – paties trumpiausio geležinkelio alternatyva. Pagal ją nuo Kauno iki Jiesios būtų 78 km. Planuojama įrengti Šeštokų, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir pasienio geležinkelio stotis.

Tai tik nedidelė europinės vėžės atkarpa. Iš viso per Lietuvą numatoma įrengti apie 390 km elektrifikuoto europinio dvikelio. Latvijoje „Rail Baltica“ geležinkelio ilgis būtų 265 km, Estijoje – 213 km.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje dėl užsitęsusios „Rail Baltica“ ir kartais pabrangusios statybos kyla daug diskusijų. Latvijoje netgi prabilta apie tai, kad „Rail Baltica“ projekto iš viso reikėtų atsisakyti.

Latvijos generalinė prokuratūra šiemet birželio 3 d. netgi pradėjo tyrimą, kodėl už „Rail Baltica“ projektą atsakingi asmenys prisiėmė įsipareigojimus savo šalies biudžetui dėl kai kurių pernelyg pabrangusių geležinkelio europinės vėžės objektų statybų.