- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ramybė, švarus oras, tyras vanduo, nuostabaus grožio Minijos gamtovaizdis. Tokioje aplinkoje savo žolelių ūkį Gerduvėnų kaime puoselėja Giedrės ir Lino Bružų šeima. "Matyt, per klaidą buvau patekusi ant asfalto, o dabar esu ten, kur reikia. Ir kitokio gyvenimo nebeįsivaizduoju", – šyptelėjo Giedrė.
Vadina lemtimi
Sodrius, vitališkus, savito humoro prieskoniais pikantiškus žolininkės pasakojimus, kuriuose ji dalijasi žiniomis apie įvairius vertinguosius augalus bei jų galias, pamėgo turbūt ne vienas dienraščio "Klaipėda" skaitytojas.
Kad geba virtuoziškai valdyti žodį, G.Bružienė dar bemaž prieš septynerius metus įrodė savo debiutiniu romanu "Ilja. Paliesti Dievą", kuris sulaukė tiek palankių skaitytojų, tiek literatūros kritikų įvertinimų.
Lietuvių filologijos studijas Klaipėdos universitete baigusi Giedrė kadaise krimto ir stilistės duonos "Klaipėdos" dienraštyje, vėliau tapo kalbos redaktore uostamiesčio savivaldybėje, darbavosi viename regioninės žiniasklaidos leidinių.
Tačiau, prisipažino pašnekovė, tai, kuo ji gyvena šiandien, buvo turbūt nulemta. Kaip mėgsta kartoti pati Giedrė, kad taptų žolininke, reikėjo prigimimo, papratimo, perskaityti šimtą knygų, mokytojo šalia bei tinkamos aplinkos.
Namą iškeitė į trobelę
"Po Nepriklausomybės atkūrimo vyro tėvai atgavo žemę – nemažai hektarų šalia Minijos. Įsikūrė, ūkininkavo, tad visada svajojome, kad ir mes ten pareisime. Bet parėjome sunkiai, ilgai tvarkėme dokumentaciją. Ant plikos žemės įsikurti nelengva, bet po truputėlį, po truputėlį įsivažiavome. Kai pasistatėme trobelę, galvojome, kad čia bus tik mūsų vasarnamis. Po vienos vasaros grįžome rudeniop namo į Gargždus, antrą vasarą praleidome ir rudenį visi nusprendėme, kad nebenorime grįžti į miestą. Nors ir gyvenome nuosavame name, nebesinorėjo nei tų kaminų, nei kaimynų aplinkui, nei mašinų ūžimo. Taip ir pasilikome toje savo mažoje trobelėje", – prisiminė Giedrė.
Anot pašnekovės, įsikūrus nederlingoje žemėje lyg ir neliko kito pasirinkimo, kaip rinkti bei auginti vaistažoles.
"Iš pradžių aprūpindavome draugus, giminaičius, po to pagalvojome, kad galėtume pamažu plėstis. Juo labiau kad mano anyta 30 metų žolelėmis užsiiminėja, patarti kam yra. O toliau žinios, aišku, po truputį ateina. Štai jau antrus metus kartu su vyru lankome mūsų žinomo tibetologo, farmacininko, žolininko Virgilijaus Krikevičiaus kursus", – pasakojo žolininkė.
"Žoliauja" tarsi dalgiu
Giedrė skaičiavimu, šeimos ūkyje surenkama apie 80 rūšių žolelių – tai, kas gamtoje natūraliai neveši, sutuoktiniai užsiaugina patys.
"Važiuojame į vietas, kur ūkininkai neprivažiuoja ir neišpjauna žolės. Iš tiesų labai mažėja tokių nepaliestos laukinės gamtos plotų. Dabar, kai reikalaujama nušienauti pievas ir net dukart per metus, labai daug vaistažolių sunyksta. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė buvo sakiusi, kad gamtoje nebegalima rasti tūbių. Mes dar bent vieną vietą žinome, kur jų yra. Arba visi masiškai sužinojo, kokia nuostabi siauralapių gauromečių arbata. Tad dabar kur tik nuvažiuoji – visur lyg dalgiu praeita. Ir šis augalas tikrai išnyks, jei bus taip beatodairiškai naikinamas. Antai ir senovinėse knygose sakoma: devynias žoles suskaičiavai – dešimtą pjauk. Žinoma, nebūtina taip daryti, gali pasiimti trečdalį. Bet jei pasiimsi viską, ką tik užmatei, kitais metais tų žolių jau nebebus", – įspėjo žolininkė.
Giedrė liūdnai šypsojosi neretai pagalvojanti, kad klestint tokiam vartotojiškam požiūriui apie vertinguosius augalus turbūt derėtų skleisti kuo mažiau žinių.
Jautėsi ne savo rogėse
Žolininkystė šiandien tapo pagrindine moters veikla. Kuo toliau, tuo labiau į ją linksta ir Giedrės sutuoktinis, darbą šeimos ūkyje iki šiol vis dar derinantis su staliaus amatu.
"Galima sakyti, kad pati užaugau ant asfalto. Tiesa, vienu metu su tėvais gyvenome kaime Plungės rajone. Ir tie pora ten praleistų metų man žadino tokią nostalgiją, lyg aš ten būčiau buvusi gimusi ir visada gyvenusi. Po išvykimo labai ilgai tą vietą sapnavau, kol galiausiai jos įkvėpta pradėjau rašyti romaną", – atviravo pašnekovė.
Nors kalbėdama apie darbą tarp keturių sienų Giedrė pripažino, jog buvo patekusi ne į savo vietą, tačiau ir šį gyvenimo periodą moteris laiko vertinga patirtimi, leidusia suprasti, ko iš tikrųjų trokšta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas15
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė2
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas2
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą7
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Prieš Motinos dieną klaipėdiečiai lanko kapus8
Artėjant Motinos dienai, didesnis žmonių srautas į kapines pastebėtas jau nuo trečiadienio, kai daugelis klaipėdiečių turėjo laisvą darbo dieną. ...