Profesinis rengimas – koja kojon su rinkos poreikiais

Verslas ir mokslas – išvien

Konferencijos metu aptarta esama statybų sektoriaus bei šios srities specialistų mokymo situacija, rinkos pokyčiai bei perspektyvos, analizuoti gerieji profesinio mokymo pavyzdžiai.

„Profesinis mokymas be verslo atstovų nebus pažangus. Ruošdami savo mokinius, turime atsižvelgti į tai, ko reikia šiandieninei darbo rinkai bei ką mūsų mokiniai turi mokėti, kokias turi įgyti kompetencijas, kad jiems pavyktų įsitvirtinti darbo rinkoje“, – pastebėjo Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Anot jos, šiuo metu statybų, inžinerinės pramonės specialybės yra patrauklios, darbdaviai gana aktyviai ieško šių sričių specialistų.

Technologijos tobulėja

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Jonas Dumašius pastebėjo, kad profesinis rengimas statybų verslui yra itin svarbi grandis.

„Mes matome, kad statybų sektoriuje technologijos ir mechanizmai reikalauja pasiruošimo ir išsimokslinimo. Technologijos, medžiagos smarkiai žengia į priekį. Manau, kad ateityje darbininkas turės planšetėje išsitraukti brėžinį ir suprasti, ką jam reikia daryti“, – tikino pašnekovas.

J.Dumašius pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvoje dar nėra bendro registro, kuris leistų suvokti, kiek ir kokių skirtingų statybų specialistų yra darbo rinkoje.

„Tai yra didžiulė spraga. Turi būti identifikuota, kiek mes turime žmonių“, – neabejojo asociacijos viceprezidentas.

Pašnekovas taip pat neslėpė, kad statybų sektorius itin smarkiai jaučia emigracijos mastą – išvyksta nemažai neseniai specialybes įgijusių jaunuolių, todėl verta dar labiau stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Sulaukia atvykėlių

Lietuvos statybininkų asociacijos Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas taip pat akcentavo statybų sektoriuje smarkiai įsigalinčią visų procesų skaitmenizaciją.

„Tai reiškia visą technologinį pertvarkymą“, – teigė V.Ramanauskas ir pridūrė, kad ateityje tai leis pasiekti tikslumo, našumo, kokybės.

Kaip dar vieną šiuolaikinių statybų sektoriaus tendencijų jis išskyrė specialistų iš kitų šalių – Ukrainos, Baltarusijos – imigraciją, to lemiamus iššūkius.

„Iššūkis yra tai, kad tie darbuotojai būtų atitinkamos kvalifikacijos ir nenutiktų taip, jog atvažiuoja tie, kas niekada nėra dirbę statybose ir pretenduoja čia būti geru meistru“, – dėstė V.Ramanauskas.

Nauja sistema ir pažymėjimai

Todėl ateityje siekiama sukurti sistemą, leisiančią įvertinti visų statybininkų kvalifikaciją ir kompetencijas.

„Statybininkų asociacija planuoja nuo šių metų kurti darbo išteklių registrą, taip pat išduoti statybininkų korteles, kurios bus patvirtinantys dokumentai, kad statybose dirbantis asmuo tikrai yra kvalifikuotas specialistas“, – dėstė pašnekovas.

Minėta sistema pradedama kurti, jau egzistuoja pirmoji duomenų bazė. Sistema bus plečiama ir apims visas statybų sektoriaus kvalifikacijas, bus išduodami minėti pažymėjimai.