Nykstantys koridoriai – pinigų priedanga

Sumenko tarptautinė reikšmė

Šiemet vasario 9 d. Susisiekimo ministerija skyrė 5,6 mln. eurų papildomą paramą iš ES struktūrinių fondų lėšų Klaipėdos uosto bangolaužiams rekonstruoti.

Viskas atrodytų logiška, nes uosto molai yra bendro naudojimo infrastruktūra, todėl ES paramos skyrimas jiems tarsi ir pagrįstas.

Užkliūva tik vienas niuansas, kad parama skiriama konkrečiam uždaviniui, kurio tikslas yra „padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“.

Parama skirta pagal dar 2017 m. susisiekimo ministro Roko Masiulio patvirtintą Europos Sąjungos fondų investicijų naudojimo veiksmų programą.

Viename iš jo punktų, kur numatyti projektams taikomi reikalavimai, nurodoma, kad projektai, kuriems skiriami ES pinigai, turi būti susiję su krovinių ir keleivių judėjimu TEN-T transporto koridoriais jungtyse su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklais.

Schema: su Europos parama susijusių TEN-T tinklų skaičius Lietuvoje. / V. Matučio nuotr.

Liko tarsi priedanga

Nuo seno, o tiksliau visą laiką buvo laikoma, kad pagrindinė TEN-T Lietuvos transporto gija į Klaipėdos uostą yra vadinamasis 9B koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Tiek kelias, tiek geležinkelis juo Lietuvą jungė su Baltarusija, o per ją ir su kitomis Rytų šalimis, įskaitant ir Ukrainą, į kurią tiesiogiai ėjo „Vikingo“ geležinkelio linija.

Nuo 2022 m. nieko panašaus neliko. Realiai nebeveikia ir 9B koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Šis koridorius jau beveik dvejus metus yra tik teorinis, popierinis, likęs tarsi priedanga kokiam nors ES fondų finansavimui skirti.

Lietuva tapo ES pakraščiu, provincija, užkampiu. Todėl ir tie jos vystymo mastai, kurie buvo planuojami ir dėliojami iki 2022 m., nebeatitinka realybės.

Pinigai Klaipėdos uostui vystyti toliau dėliojami tarsi iš inercijos, nors krovinių skaičius, kuris keliauja į uostą per pastaruosius dvejus metus, katastrofiškai mažėjo.

Tinklas su prastėjančiais keliais

Formaliai galima teigti, kad naudojant ES paramą, kuri susijusi su per Lietuvą einančiais TEN-T koridoriais, reikalavimai nepažeisti.

Buvęs pagrindinis 9B koridorius tarp Rytų ir Vakarų lyg ir neveikia, o tiksliau veikia tik per Lietuvos teritoriją. Ir be 9B koridoriaus Lietuvoje yra kitų kelių ir geležinkelio TEN-T linijų.

Lietuva tapo ES pakraščiu, provincija, užkampiu, todėl jos vystymo mastai, kurie buvo planuojami ir dėliojami iki 2022 m., nebeatitinka realybės.

Net 1 617 km sudaro keliai ir 1 100 km geležinkeliai. Keliai, kaip ir geležinkeliai, dar skirstomi į pagrindinius (817 km kelių ir 937 km geležinkelių) ir šalutinius (800 km kelių ir 163 km geležinkelių).

Be pagrindinio 9B koridoriaus, Lietuvą kerta ir du tarptautiniai 1-ojo koridoriaus keliai – vadinamoji „Via Baltica“ iš Lenkijos per Lietuvą į Latviją, Estiją, Suomiją. Tuo pačiu 1-uoju numeriu yra pažymėtas ir kitas tarptautinis koridorius iš Lenkijos per Rusijos Kaliningrado sritį, Lietuvą į Latviją, Estiją, Suomiją.

Krovinių srautai, kurie yra susiję su Klaipėdos uostu ir juda pirmuoju TEN-T koridoriumi, yra nežymūs. Gal kažkiek per Klaipėdos jūrų perkėlą važiuoja krovinių į Latviją, ypač Rygos zoną? Gal dar kažkiek sunkvežimių naudojasi šiomis linijomis į Klaipėdos uostą gabendami tuščius ar pakrautus konteinerius?

Bet kuriuo atveju, tiek kelių, tiek geležinkelių tarptautinių transporto koridorių reikšmė yra smarkiai sunykusi. Nyksta ir patys keliai, iš dalies įskaitant ir geležinkelius, nors jie buvo smarkiai rekonstruoti dar iki 2022 m. naudojantis ES parama.

Automobilių keliai Lietuvoje šiuo metu yra patys blogiausi visame regione, įskaitant ir kaimynines šalis Latviją bei Estiją, jau nekalbant apie Lenkiją. Ir ši tendencija greičiausiai išliks, nes nyksta tiek tarptautinių, tiek vietinių TEN-T transporto koridorių reikšmė.