Ministras klaipėdiečiams atvežė gerų žinių

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje apsilankęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis domėjosi, su kokiomis problemomis susiduria šį darbą dirbantys teisininkai. Sykiu jis  pasidžiaugė, kad šiemet iš valstybės biudžeto nemokamai teisinei pagalbai teikti skirta daugiau pinigų.

Susitikimas buvo naudingas

– Kokiu tikslu atvykote į uostamiestį?

– Praėjusieji metai buvo labai įtempti. Lietuva pirmininkavo ES, daug teko važinėti po Europą, tad mažiau dėmesio skyrėme savo šalies  problemoms. Bet jos irgi yra labai svarbios. O tam, kad jas suvoktume, būtina apsilankyti vietoje ir tiesiogiai išgirsti dirbančiųjų nuomonę. Tas trumpas pokalbis su klaipėdiečiais daug ką atskleidė. Yra problemų dėl darbo organizavimo, trūksta lėšų, kai kurie piliečiai piktnaudžiauja nemokama teisine pagalba. Tai rodo, kad teisinis reglamentavimas šioje srityje nėra tobulas.

– Per krizę valstybė įsiskolino nemokamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams. Kokia skola Klaipėdos teisininkams ir kaip planuojama spręsti šią problemą?

– Prieš penkerius metus finansavimas šiai sričiai buvo pradėtas mažinti. Dar 2008 m. valstybės garantuojamai nemokamai teisinei pagalbai Lietuvoje buvo skirta 15,5 mln. litų, 2009 m. – jau tik 13,5 mln. litų ir taip tos valstybės skolos advokatams kaupėsi. O krizės metu ir žmonių pajamos mažėjo, todėl pagal nustatytas taisykles, daugiau piliečių galėjo gauti nemokamą teisinę pagalbą. Be to, išaugo ir bylų skaičius. Klaipėdos advokatams šiuo metu įsiskolinta 600 tūkst. litų. Tačiau gera žinia, kad pavyko išspręsti šį klausimą formuojant šių metų biudžetą. 2014 m. valstybės biudžete valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui skirta jau 18,5 mln. litų. Ir tikimės vasario mėnesį visas šitas skolas likviduoti.

Piktnaudžiauja parama

– Kiek klaipėdiečių pernai galėjo pasinaudoti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos paslaugomis?

– Pernai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo priimta apie 2 tūkst. sprendimų. Tačiau pagalbos prašė labai daug žmonių, ne tik civilinėse ir administracinėse, bet ir baudžiamosiose bylose. Prašančiųjų buvo net 5 tūkstančiai.

– Užsiminėte apie piliečių piktnaudžiavimą šia valstybės parama. Ar daug tokių atvejų pasitaiko?

– Kai kuriems piliečiams dalyvauti teismuose ir šitaip lavinti savo teisines žinias yra tarsi gyvenimo būdas. Yra tokių asmenų, kurie kitus žmones agituoja bylinėtis. Formaliai tenka skirti advokatus, mokėti jiems atlygį, nors jau iš anksto žinoma, kad tokios bylos neperspektyvios ir neturi teisinės paspirties.

Išlaidos kenkia prestižui

– Neseniai paskelbta, kad sumažintos antstolių išlaidos. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

– Pagal galiojantį įstatymą, antstolių išlaidas nustato teisingumo ministras, suderinęs su Antstolių rūmais. Po pusmetį trukusių derybų pavyko įrodyti, kad jų prestižui labai svarbu sumažinti išlaidas, kai išieškomos mažos skolos. Pasitaikydavo atvejų, kad ta skola išaugdavo net keletą kartų. Susitarta, kad mėnesį antstoliai negalės naudoti kitų būdų skolai išieškoti, o tik nukreipti ieškinį į turtą. Skolą reikia grąžinti, bet tas išieškojimas irgi turi būti protingas.

– Jau žinoma, kad šiemet dalyvausite Europos Parlamento rinkimuose. Kodėl nusprendėte juose dalyvauti?

– Nusprendžiau dalyvauti rinkimuose, nes Seime dirbu jau ketvirtą kadenciją, dirbau diplomatinį darbą, ambasadoriumi Estijoje buvau 6 metus. Esu įsitikinęs, kad į Europos Parlamentą reikia važiuoti dirbti, ginti Lietuvos interesus. Manau, kad tikslingiausiai tai gali padaryti tik dviejų partijų atstovai – socialdemokratai ir konservatoriai, kurie priklauso didžiosioms frakcijoms Europos Parlamente, nes jos lemia sprendimus.