- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje yra susidariusi keista situacija, kai keičiant su laivyba susijusius įstatymus visiškai nesikonsultuojama su jūrininkais.
Guja lietuvybę iš laivų
Tokias mintis pasakė Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nariai paanalizavę siūlomą keisti Prekybinės laivybos įstatymą, kuris susijęs su įgulų formavimu, jūrininkų sauga laivuose.
Iki šiol laivuose su Lietuvos vėliava buvo reikalavimas, kad ne mažiau kaip du trečdaliai įgulos narių turi būti Lietuvos, kitų ES valstybių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai. Dabar reikalavimas švelnėja - užteks pusės įgulos narių.
Nebelieka reikalavimo, kad laivo kapitono ir jo padėjėjo pareigas gali eiti mokantys lietuvių kalbą. Užteks, kad bent vienas kapitonas ar bent vienas jo padėjėjų mokės kalbą.
„Laivų su Lietuvos vėliava smarkiai mažėja, o čia dar nori įvesti tvarką, kad ir įgulose neliktų Lietuvos piliečių“, - stebėjosi jūrų kapitonas Ričardas Lučka.
Jis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kartu su šviesios atminties uosto kapitonu Nikolajumi Severinčiku pritaikydami uosto ir laivybos įstatymus prie lietuviškos realijos stengėsi įtvirtinti laivuose su Lietuvos vėliava lietuviškas įgulas ir kalbą.
Pavyzdys buvo ir linijiniai laivai, kuriems plaukiant į Klaipėdos uostą be locmano, kapitonas ir jo vyr. padėjėjas privalėjo mokėti lietuvių kalbą. Dabar to nebelieka.
Italai gerbia savus
Jūrų kapitonai stebėjosi su kokiu lengvumu iš laivyno yra gujama lietuvių kalba
„Mūsų jūrinė visuomenė yra išskaidyta, todėl valdžia mūsų nuomonės nepaiso. Kai yra svarstomi svarbūs klausimai visos jūrinės srities organizacijos turėtume veikti išvien“, - svarstė jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Ši asociacija pareikš savo poziciją Seimui dėl jūrininkų įgulų laivuose. Ji reikalaus, kad Lietuvos vėliavos laivuose kapitonai būtų išimtinai tik Lietuvos piliečiai. Tai, kad laivuose gali būti kapitonai iš kitų ES šalių laikoma valdžios bandymu įsiteikti ES šalių biurokratams.
Kaip pavyzdys pateikiama Italija. Nors ji yra ES šalies, tačiau Italijos vėliavos laivuose kapitonais nepriimami dirbti jūrininkai iš kitų šalių.
„Reikalavimas, kad konkrečios šalies vėliavos laivuose dirbtų tos šalies piliečiai yra logiškas. Jei kas nors atsitiks Lietuvos vėliavos laive, o jo kapitonas bus ne Lietuvos pilietis, jis gali pabėgti į savo šalį ir jo nesugaudysi“, - svarstė jūrų kapitonas, laivybos veiklos profesorius Vytautas Paulauskas.
Dalis jūrų kapitonų baiminasi, kad Lietuvoje mažinant reikalavimus dėl laivų įgulų formavimo, mūsų šalis, kai laivuose pusė jūrininkų bus azijiečiai, laivyboje gali tapti pigios vėliavos valstybe.
Kapitonas turi būti akylas
Jūrų kapitonai stebėjosi ir dėl reikalavimo, kad, kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas užtikrina tinkamą jo priežiūrą, slaugymą.
Kaip laivo kapitonas laivui plaukiant jūroje gali užtikrinti laive susirgusio ir kur nors Namibijoje ar Konge ligoninėje likusio jūrininko slaugymą?
Įstatymus Lietuvoje rašo jokio supratimą apie jūrą neturintys asmenys, todėl juose būna „primalta“ tai, kas nesisieja su realybe.
„Viskas būna gražu kol neįvyksta laivo avarija ar neatsitinka kas nors jūrininkui. Kai kas nors atsitinka prokurorai nežiūri kaip yra realiame gyvenime, o skaito tai, kas parašyta įstatymuose ir pagal tas eilutes priima sprendimus“, - teigė V.Paulauskas kartais dalyvaujantis teismuose ir su laivyba susietose bylose kaip ekspertas.
Keistų, sunkiai suvokiamų jūrinių juridinių dokumentų pasaulyje dažnu atveju kraštutiniu gali tapti kapitonas. Ne veltui pasaulyje vyksta tyrimai ir judėjimai prieš didėjančią jūrų kapitonų baudžiamąją atsakomybę.
Jūrų kapitonas daugeliu atvejų turi būti labai akylas, nes jam dažnai primetama atsakomybė, kurią realiai turėtų tekti laivų savininkams. Bet galingi, turtingi laivų savininkai dažnai būna privilegijuotas sluoksnis.
Ne mažiau svarbu yra tinkamai suvaldyti daugianacionalines laivų įgulas. J.Liepuonius prisiminė atvejį Brazilijoje, kai reikėjo išplaukti, o vieno laivo įgulos nėra. Pasiklausinėjus išaiškėjo, kad likus iki laivo išplaukimo valandai vienas įgulos narys rumunas išėjo į barą. Laivas išplaukti negali, nes įgula nesukomplektuota, tikrintojai neišleis.
„Paskambinau laivo agentui ir paprašiau, kad iškviestų policiją. Ši su bocmanu nuvyko į barą ir surado rumuną girsnojantį alų. Policija jį parvežė į laivą ir pareikalavo sumokėti 680 JAV dolerių „už paslaugą“. Pinigus sumokėjau iš kapitono lėšų, bet tai, ką „uždirbo“ rumunas buvo išskaičiuota iš jo atlyginimo“, - prisiminė J.Liepuonius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringoje jau rūšiuojamos maisto atliekos2
Pirmąją gegužės savaitę Neringos gyventojai ir kurorto svečiai pastebėjo atliekų surinkimo vietose stovinčius stumdomus konteinerius rudu dangčiu. Šie konteineriai skirti maisto likučiams rūšiuoti. Kaip ir Klaipėdoje maisto atliekas ...
-
Šis šildymo sezonas klaipėdiečiams ir gargždiškiams buvo pigesnis nei prieš metus1
Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Tai lėmė gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ...
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas16
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė2
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas3
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą8
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...