Kvartalams prireikė naujų adresų: pavadinimuose vietoj dievybių – istorinės asmenybės

Naujai pastatytiems gyvenamiesiems kvartalams Giruliuose prireikė naujų adresų. Nekilnojamojo turto vystytojai savivaldybės prašo suteikti pavadinimus trims gatvėms. Tačiau ne visi pasiūlyti variantai įtiko ekspertams.

Bent aštuonios versijos

Giruliuose, užstačius maždaug 3 ha teritoriją gyvenamaisiais namais, kvartalams prireikė naujų trijų gatvių pavadinimų.

Nekilnojamojo turto vystytojai savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai pateikė bent aštuonis siūlymus, kaip galima būtų pavadinti naujas gatves.

Verslininkai siūlė gatvėms duoti Kalno, Gardaičio (kuršių, prūsų žvejų dievas), Žvorūnės (lietuvių medžioklės, žvėrių deivė) ar Lazdonos (lazdynų, riešutų globėja) pavadinimus.

Jei šie variantai netinka, galėtų atsirasti Cirulių bei Voveriškių (Klaipėdos ribose buvę kaimai), Pirklių (tarpukaryje Giruliuose daug pirklių turėjo savo vilas arba tiesiog mėgo čia ilsėtis) ar H.Gerlacho (vokiečių medienos pirklys ir diplomatas Klaipėdoje, turėjęs savo rezidenciją Klaipėdoje, kur dabar įsikūrusi I.Simonaitytės biblioteka) gatvės.

Dar vienas variantas – H.Šlymano (vokiečių verslininkas, archeologas mėgėjas, prekiavęs Klaipėdoje) gatvė.

Įamžintų miško įkūrėją

Neseniai posėdžiavusios Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narys Vasilijus Safronovas vietoj pateiktų variantų pasiūlė gatves pavadinti istorinių asmenybių, Giruliams nusipelniusių klaipėdiečių pavardėmis.

Pavyzdžiui viena gatvė galėtų būti Johanno Adolpho Klempowo (1779–1843).

Tiesa, pavardė veikiausiai turėtų būti lietuvinama (J.A.Klempas).

Šis asmuo buvo ilgametis Klaipėdos prekybininkų korporacijos pirmininkas, komercijos patarėjas, jis įkūrė Girulių pirmtakę – plantacijos girininkiją, kuri daug nusipelnė sodinant pajūrio mišką.

Pati vietovė iš pradžių buvo vadinama jo vardu (Klempow), o 1876 m. oficialiai pavadinta Plantacijos girininkija (Plantagenförsterei).

Gyventojams įprastas lietuviškas vardas Giruliai atsirado 1923 m. Vieną naujų gatvių taip siūloma vadinti todėl, kad ši yra arčiausiai buvusios girininkijos namo Turistų ir Šlaito g. kampe.

Reveransas kitiems garbiesiems

Dar vieną gatvę komisijos posėdyje siūlyta pavadinti Eduardo Franzo (sulietuvintai E.Franco) vardu.

Šis asmuo buvo viešbučio "Hotel Franz" įkūrėjas Giruliuose, daug prisidėjęs prie Girulių kurortinio potencialo atskleidimo ir plėtojimo XX a. pradžioje (turistinio gido po Girulius, išleisto 1910 m., autorius).

Trečią naują gatvę istorikas V. Safronovas pasiūlė pavadinti Labrenco taku.

Tačiau šis pasiūlymas komisijos atmestas, nes jau yra kelios gatvės panašiu pavadinimu, tad kiltų painiava.

"Jei atmetame variantą, kad būtų sugrąžintas pavadinimas Labrenco takas, svarstytini asmenys, kurių vardais būtų galima pavadinti naują gatvę, yra Heinrichas ir Wilhelmas Pietschai (sulietuvintai H. ir V. Pyčai)", – pasitarime teigė V.Safronovas.

Abu broliai Pietschai XX a. pradžioje finansavo dviračių tako, nutiesto iki Girulių iš Klaipėdos palei pėsčiųjų taką, statybą.

W.Pietschas savo lėšomis pastatė "Strandhalle" – pajūrio restoraną (1894) Giruliuose.

Jo testamentu paliktos lėšos atiteko prieglaudai, skirtai nusigyvenusiems amatininkams, pastatyti (pastatas tebestovi S.Nėries g.).

H. Pietschas 1884–1911 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos (delegatų susirinkimo) pirmininkas, konsulas, slaptasis komercijos patarėjas.

Beje,1932 m. H.Pietscho vardas Klaipėdos mieste jau buvo suteiktas dabartinei Ramiajai g. Taip ji vadinta iki 1945 m.

Taigi artimiausiam Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdžiui bus pateiktas dar vienas siūlymas, kuriame vietoj dievybių dominuoja istorinės asmenybės.

Galiausiai dėl naujų gatvių pavadinimų Giruliuose turės apsispręsti Klaipėdos miesto tarybos nariai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

GGG

GGG portretas
Neblogai Įsikūrė ką...

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Keistas miestas yra Klaipėda. Jis visų pirmiausia yra uostamiestis. Bet pavadinimuose nėra nieko panašaus su jūra, jūrinėmis asmenybėmis. Kyla klausimas, kas yra KLAIPĖDA - miestas prie jūros, ar kaimas prie Melnragės?

Pilietis

Pilietis portretas
Reikėtų pavadinti tų vardais, kurių sumanymo ir kovos dėka 1923 m. Klaipėdos kraštas perėjo Lietuvai. Tai galėtų būti ir iškilūs lietuvininkai dirbę Lietuvos naudai.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių