- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Interesai: tarpukario Klaipėdoje itin aktyvūs nacių Vokietijos, taip pat ir kaimyninės Lenkijos žvalgai kėlė nemažai rūpesčių Lietuvos saugumo tarnyboms.
-
Tinklas: sulaikyti įtariami Klaipėdos naciai – Marinas Budve, Hansas Sudmanas ir Fridrichas Hofmannas.
-
Šnipas: Vilhelmas Russas (gimęs 1900 m.) kaip Vokietijos agentas lietuvių saugumiečių suimtas 1936 m. gegužės 30 d.
-
Netektis: T.Hertelis – brangiausiai apmokamas lietuvių saugumo agentas, žinomas slapyvardžiais „Diplomat“ ir „Ona“. 1940 m. jis buvo vokiečių suimtas ir 1943 m. sušaudytas.
Vienintelis Lietuvos uostamiestis – Klaipėda visada buvo kaimyninių valstybių žvalgybininkų akiratyje. Ypač daug įvairių interesų čia susipynė tarpukariu, kai nacių Vokietija nė neslėpė savo pretenzijų į šią teritoriją. Archyviniai dokumentai liudija, kad lietuvių saugumui gana gerai sekėsi demaskuoti šnipus ir verbuoti agentus priešininko kariaunoje.
Pašte – šnipų lizdas
Paštas – vienas svarbiausių strateginių valstybės objektų, praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išgyveno nemenką krizę. Skandalas vijo skandalą.
1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje.
Skunde užsiminta apie netvarkingą pašto ženklų apskaitą ir apsaugą. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.
Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, jog į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs ir tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, vėliau nuteistas 5 metams kalėjimo.
Kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Vladas Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė ("Pašto priedangoje – aferistai", "Klaipėda", 2013 10 12).
Tačiau tai dar ne viskas.
Praėjus keleriems metams po šio skandalo, Lietuvos valstybės saugumo departamentas Klaipėdos pašte demaskavo ir čia įsisukusį vokiečių šnipų lizdą.
1935–1936 m. išaiškintas nacių organizacijų narių, kurie vėliau pavadinti "pašto šnipais", tinklas.
Įtarimai tada buvo pareikšti 22 pašto darbuotojams.
1936 m. balandžio 21 d. kaip Vokietijos agentas sulaikytas ir 36 metų Klaipėdos laiškininkas Fritzas Babies.
Iš viso šioje byloje buvo nubausta 13 kaltinamųjų.
Klaipėdos paštininkų dėka Vokietijos konsulatas nuolat susipažindavo su lietuviškų valdžios įstaigų korespondencija.
Už tai šiems agentams būdavo atlyginama 120–180 litų per mėnesį.
Likus trejiems metams iki krašto aneksijos, šitą Lietuvos valstybei kenkėjišką veiklą pavyko nutraukti.
Tačiau vėlesnės istorijos eigai tai, deja, įtakos neturėjo.
Uostamiestis – interesų akiratyje
Šią ir daugybę kitų prieš Lietuvos valstybę veikusių užsienio agentų veiklą tyrinėjo ir savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" aprašė istorikas Arvydas Anušauskas.
Jis teigė, jog tai buvo specifinis laikmetis, kai Klaipėda itin domino užsienio žvalgybas pirmiausia todėl, kad tai uostamiestis.
Esą net nedideli uostai žvalgyboms įdomūs.
To meto kaimyninių valstybių susidomėjimas Klaipėda irgi buvo ne išimtis.
Be to, tada Vokietijoje itin dominavo revanšistinės jėgos, todėl Klaipėdos susigrąžinimo klausimas jiems buvo aktualus.
"Tuo metu Klaipėda Lietuvos sandaroje užėmė specifinę vietą. Pirmiausia laisvių srityje, jei visoje Lietuvos teritorijoje vyravo gerokai daugiau ribojimų dėl karo padėties, tai čia tų apribojimų buvo mažiau. Beje, iki praeito amžiaus 3–4 dešimtmečių sandūros Klaipėdoje netgi nebuvo Valstybės saugumo apygardos. Galbūt tai irgi lėmė čia tokią svetimų valstybių žvalgybininkų gausą", – pastebėjo A.Anušauskas.
Galimas dalykas, dėl šių priežasčių užsienio valstybių žvalgai kurį laiką čia jautėsi drąsiai.
Istoriko monografijoje pateikiamas sąrašas net 87 Vokietijos agentų, kurie buvo sulaikyti Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, 1933–1939 m.
A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad to meto sovietų žvalgybai Klaipėdoje ne itin sekėsi.
Sovietai daugiau veikė per pogrindinę Komunistų partiją, kuri dažniausiai užsiėmė ir žvalgybine veikla.
Liūdnas "Martino" likimas
Vis dėlto Klaipėdoje ir pačios Lietuvos agentų veikla, įsiliejant į priešiškų valstybių organizacijas, buvo gana aktyvi ir net sėkminga.
Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga) infiltravo savo žmogų – 20-metį Maxą Schneidereitą, slapyvardžiu "Martin".
Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupes Klaipėdos krašte.
Vis dėlto naciai M.Schneidereitą demaskavo, vėliau, tardomas gestapo, jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.
Jis nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d. taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.
Vertas 20 tūkst. litų
Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų – kvaištelėjęs šou2
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų vairuotojams atvipo žandikauliai išvydus, ką išdarinėja paaugliai, važiuodami automobiliu. ...
-
Neringoje prasideda žvejų šventė „Žiobrinės“, parą už įvažiavimą į kurortą mokėti nereikės
Neringoje penktadienį prasideda pavasarinė žvejų šventė „Žiobrinės“, šia proga parą bus taikoma įvažiavimo į kurortą lengvata. ...
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys3
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei1
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų1
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers2
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...