Jūrų keltai pajuto krovinių krizę

Keltas į Rygą nežada sugrįžti

Iš visų trijų Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jūrų keltų laivyba labiausiai išvystyta Estijoje. Taip yra todėl, kad iš Talino į Helsinkį jūrų keltai plaukioja vienas po kito, tarsi tramvajai važiuotų miesto linija.

Per 2023 m. didžiausias Estijos jūrų keltų koncernas „Tallink Grupp“ pervežė 5,7 mln. keleivių. Tai buvo 4,5 proc. daugiau nei 2022 m. Taip pat 2,6 proc. daugiau per 2023 m. gabenta ir keleivių automobilių – net 840 tūkst. 881 vienetas.

Apskritai dar negalima teigti, kad per pandemiją COVID-19 smarkiai kritę keleivių srautai būtų atsigavę. Geriausiais laikais, iš Talino į Helsinkį ir Švedijos Stokholmą per metus būdavo netgi per 10 mln. keleivių. Toks jų skaičius būdavo ne vien „Tallink Grupp“ keltuose, bet visose linijose tarp Estijos ir Suomijos, taip pat tarp Estijos ir Švedijos.

Tai, kad jūrų keltų bendrovės dar vis jaučia pandemijos įtaką, taip pat naują realybę, susietą su karu Ukrainoje, patvirtina ir tas faktas, kad „Tallink Grupp“ nesiryžta atidaryti per pandemiją 2020 m. uždarytos keltų linijos iš Rygos į Stokholmą.

Netgi paskelbta žinia, kad „Tallink Grupp“ dukterinė bendrovė „Hansalink“ pardavė laivą „Izabelė“ Kipro „Notamare Shipping Company“. „Izabelė“ buvo tas laivas, kuris plaukiojo linijoje tarp Rygos ir Stokholmo. Per pandemiją pristabdytos linijos veikla buvo trumpam atnaujinta, bet netrukus vėl sustabdyta. „Izabelė“ nuo 2022 m. balandžio buvo naudojama bėgliams iš Ukrainos priimti. Vėliau, nuo 2023 m. liepos 1 d., „Izabelė“ buvo išnuomota Kanados laivybos kompanijai „Bridgemans Floatel“.

Maršrutas: kelionė jūrų keltu „Izabelė“ iš Rygos į Stokholmą daugeliui kol kas taip ir liks tik prisiminimuose. / V. Matučio nuotr.

Karo Ukrainoje įtaka

Latvijos transporto ministerija išplatino pranešimą, kad artimiausiu metu neplanuojama atidaryti jokių naujų jūrų keltų linijų, įskaitant ir buvusią tarp Rygos ir Stokholmo.

Įtakos tam turintys geopolitiniai ir ekonominiai sukrėtimai, susieti su Ukrainoje vykstančiu karu. Ne paslaptis, kad Rygos ir Stokholmo linija naudojosi ne tik latviai, bet ir lietuviai, net ir Rusijos, Baltarusijos piliečiai. Dabar, tiksliau prasidėjus karui Ukrainoje, jų atvykimas į Baltijos jūros šalis smarkiai suvaržytas.

Panašu, kad Latvijos transporto ministerijai nepavyko rasti susitarimo su „Tallink Grupp“ dėl keltų linijos tarp Rygos ir Stokholmo atnaujinimo. Pateiktas komentaras, kad „Tallink Grupp“ nusprendusi ne kurti ar atnaujinti buvusias linijas, o gerinti susisiekimą iš Estijos su Suomija ir Švedija.

Latvijos transporto ministerija laikosi nuostatos, kad ir be Rygos – Stokholmo linijos susisiekimas jūrų keltais iš Latvijos esantis neblogas. Pernai jūrų keltų linijomis į Latviją ar iš jos gabenti 172 tūkst. 570 transporto vienetų.

Švedų jūrų keltų operatorius „Stena Line“ iš Ventspilio į Švedijos Nineshamno uostą per savaitę turi 8 keltų reisus. Ta pati „Stena Line“ iš Liepojos į Vokietijos Travemiundės uostą per savaitę turinti šešis keltų reisus.

Kroviniai nyko visose linijose

Bendra visų rytinės Baltijos šalių jūrų keltų veiklos tendencija yra tokia, kad juose palyginti smarkiai mažėja krovinių.

Estijos laivybos kompanijos „Tallink“ jūrų keltai per 2023 m. gabeno 323 tūkst. 990 vienetų krovininės technikos. Tai net 20,9 proc. mažiau nei 2022 metais.

Klaipėdos uosto tendencija yra tai, kad nemažai krovinių per Centrinį Klaipėdos terminalą keliauja į Latviją, daugiausia Rygos zoną.

Latvijos transporto ministerija paskelbė, kad 2023 m. per jos uostus buvo gabenta 3,4 mln. tonų ro-ro (roll on / roll off) arba jūrų keltų krovinių. Jų buvo 12,4 proc. mažiau nei 2022 m.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, kad jūrų keltų linijose iš Klaipėdos krovinių mažėjimas buvo palyginti nedidelis. Palyginti su 2022 m. prarasta apie 300 tūkst. tonų jūrų keltų krovinių. Tai reiškia, kad jų buvo apie 6 proc. mažiau nei 2022 m., kai gabenta 321 tūkst. įvairios krovininės technikos.

Priminsime, kad „DFDS Seaways“ iš Klaipėdos vykdo jūrų keltų reisus į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus, o „TT-Line“ į Švedijos Karlshamno ir Treleborgo uostus, Vokietijos Travemiundę.

Nei viena, nei kita bendrovė viešai neskelbia apie savo krovos rezultatus. Įprasta, kad tai daroma tuo metu, kai rezultatai yra teigiami. Kai jie neigiami, apie juos stengiamasi geriau nutylėti. Galima atkreipti dėmesį tik į tai, kad nors ir gerokai sumažėjęs, „Tallink Grupp“ jūrų keltų krovinių srautas 2023 m. buvo didesnis nei visas srautas per abi keltų bendroves iš Klaipėdos uosto

Bendra visų trijų Baltijos šalių jūrų keltų veiklos tendencija yra tokia, kad krovinių mažėjo. Klaipėdos uoste mažėjimas labiausiai susietas su nemažos dalies krovinių, kurie eidavo į Baltarusiją ar iš jos, netektimis. Teigiama Klaipėdos uosto tendencija yra tai, kad nemažai krovinių per Centrinį Klaipėdos terminalą keliauja į Latviją, daugiausia Rygos zoną. Taip yra todėl, kad Lietuvos vežėjai sugeba pasiūlyti palankesnes krovinių gabenimo sąlygas, ypač kroviniams iš Pietų Europos šalių per Vokietijos Kylio uostą.