- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tradicijos: I.Kanto gatvės gyventoją Aleksandrą piktina namo naujakurių sprendimas užtverti ne vieną dešimtmetį atvirą visiems buvusį koridorių. Dėl to kaimynai priversti vaikščioti atsarginiu išėjimu.
-
Butą prestižinėje miesto gatvėje įsigiję klaipėdiečiai skundžiasi kaimynų vandalizmu – naujakuriams braižomos mašinos, ant durų liejasi keistas skystis, o durų akutės buvo išdaužtos du kartus.
I.Kanto gatvės name verda tylios kaimynų kovos. Nepatenkinti naujakurių sprendimu uždaryti nuo seno buvusį išėjimą į centrinę gatvę, gyventojai padavė kaimynus į teismą. Tačiau buto savininkai stebisi kaimynų įgeidžiu vaikščioti svetima nuosavybe ir aiškina, kad kenčia dėl vandalizmo.
Dėl durų kvietė policiją
Būstas ramioje I.Kanto gatvėje šiuo metu tikrai nepigus. Tačiau prestižinėje uostamiesčio vietoje butą įsigijusiai šeimai gyvenimas apkarto. Klaipėdiečių pora turi minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad neprivalo atverti savo būsto patalpų ir leisti jomis vaikštinėti svetimiems žmonėms.
"Tenka keliauti į teismus, aiškintis, kad nieko svetimo nepasisavinome ir neužėmėme", – kalbėjo naujakurė Daiva.
Moters kaimynas Aleksandras su trečio aukšto gyventoja Olga bei antrame namo aukšte įsikūrusia šeima mano priešingai – šie žmonės įsitikinę, kad kaimynai savivaliauja.
"Nuo seno mūsų name buvo du išėjimai: vienas vedė į kiemą, kitas – į centrinę I.Kanto gatvę. Nauji savininkai atsikraustė 2014 m., o laiptinę uždarė 2015 m. rugpjūčio pradžioje. Įstatė duris ir užrakino išėjimą į lauką. Kaip taip galima pasisavinti bendro naudojimo patalpas?" – pyko gyventojai.
Kaimynai teigia, kad koridorius visiems gyventojams atviras buvo nuo tada, kai namas pastatytas.
Įtaria pasididinus plotą
Tačiau būsto savininkė Daiva tikino, kad savavališkų žingsnių nesiėmė. Moteris teismui pateikė turimus nuosavybės dokumentus ir įrodinėja, kad pirko butą su koridoriumi, į kurį turi visas nuosavybės teises.
"Šis namas pastatytas 1961 m. Net pirmuosiuose namo dokumentuose šis koridorius yra įtrauktas į šio buto inventorizacijos planą. Įsivaizduokime, kad vieną dieną kuriame nors name kaimynai pasibelstų į svetimą butą ir pradėtų reikalauti teisės vaikščioti jūsų buto koridoriumi? Kaip reikėtų jaustis gyventojams?" – savąją įvykių versiją pasakojo moteris.
Trijų aukštų name nuolat gyvena tik kelios šeimos. Kiti butai stovi užrakinti. Trijų butų savininkai pasipiktino pirmajame aukšte butą įsigijusiųjų sprendimu įstatyti duris ir užtverti koridorių, kuriuo buvo galima išeiti į centrinę gatvę. Vos tik kaimynai įstatė duris koridoriuje, kiti namo gyventojai jiems iškvietė policiją.
"Mes priversti naudotis atsarginiu išėjimu. Bet kodėl taip turi būti? Kas jiems tokią teisę suteikė? Kiemo durys dabar laikomos atviros. Bet kas gali ateiti, pridergti laiptinėje. Anksčiau visos durys buvo rakinamos", – teigė trečiojo aukšto gyventoja Olga.
Moteris įtarinėja, kad kaimynai laiptinės sąskaita pasididino buto plotą nuo 54,38 kv. metrų iki 75,80 kv. metrų.
Ginčą spręs teismas
Tai išgirdę kaimynai rodė nuosavybės dokumentus. Pirmojo aukšto gyventoja Daiva tikino, kad 6,27 kv. metrų plotą sudarantis koridorius visuomet buvo įskaičiuotas į būsto kvadratūrą.
"Buto plotas padidėjo ne jo sąskaita. Mes sutvarkėme mums priklausančio rūsio dalį. Ten įrengėme patalpą ir taip sujungėme ją su butu. Šiame name nėra centrinio šildymo. Rūsyje įrengėme šildymo katilą", – tikino moteris.
Vartant buto savininkų dokumentus, iš tiesų matyti, kad buto plotas prieš tai nežymiai keitėsi tik 1999 m., kai buvo išgriautos koklinės krosnys ir atlikta nauja buto inventorizacija.
"Kaimynai siekia panaikinti 1992 m. įvykusį buto privatizavimo faktą. Tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvoje, kai kaimynai nusprendžia atimti kažkieno nuosavybę be jokio pagrindo", – stebėjosi buto savininkė Daiva.
Naujakuriai yra ne pirmieji šio būsto savininkai. Buvęs buto šeimininkas iš tiesų ilgą laiką kaimynams leido vaikščioti koridoriumi, vedančiu į gatvę.
"Tačiau leidimas naudotis dar nesuteikia teisės į nuosavybę. Leido ar neleido, kodėl leido buvęs šeimininkas – visa tai ne mūsų reikalas. Mes pirkome butą žiūrėdami į jo dokumentus. Koridorius yra šio buto dalis ir nė minutei jis nėra buvęs išbrauktas iš nuosavybės dokumentų", – kalbėjo Daiva.
Kaimynų ginčą kartą jau sprendė teismas. Pirmos instancijos teisme namo gyventojams nepavyko įrodyti savo teisių į kaimynų buto koridorių. Tačiau tą kartą ginčas nagrinėtas tik rašytine forma. Apskundus sprendimą, aukštesnės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Kas teisus šioje istorijoje, teismas pasakys birželio pradžioje.
Patyrė nuostolių
Šio namo gyventojai naujakuriams turi ir daugiau pretenzijų.
"Už mūsų pinigus buvo įrengta telefonspynė. Uždarius išėjimą į gatvę, mes turime vaikščioti į pirmą aukštą įleisti atvykusių svečių ar santechniko. Na, neturi taip būti", – piktinosi gyventoja Olga.
Tačiau ir šį priekaištą kaimynai atremia.
"Nors ir nesame atsakingi už telefonspynės įrengimą mūsų nuosavybės dalyje, tačiau teisme mes siūlėme kaimynams padengti galimus nuostolius dėl jos perkėlimo. Patys mes jos nekeisime, kad nepasipiltų dar daugiau kaltinimų. Tegul iškviečia įmonę, įsistato telefonspynę ir pateikia sąskaitą", – patikino klaipėdietė Daiva.
Vinimi per mašinos sparną?
Tačiau ir toks siūlymas taikos šiame name neįnešė. Kol kaimynai remontavo savo butą, du kartus jiems teko keisti buto durų akutes.
"Čia ne atsitiktinumas. Vieną kartą sudaužė, pakeičiau. Tačiau ir antrą kartą kažkam panižo rankos. Mūsų buto durys ne kartą buvo aptaškomos kažkokiu skysčiu. Kantrybė trūko, kai du kartus buvo subraižytas mano automobilis. Net nebuvau spėjęs apdrausti jo kasko draudimu. Ir ką aš galiu padaryti? Nieko", – niršo Daivos vyras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karklės gyventojai trūko kantrybė: svarstau grąžinti lauko tualetą, kad visi eitų ir riestų nosis7
Pajūrio regioniniame parke, esančioje Karklėje, kai kas iki šiol neturi tualeto. Viena vietos gyventoja už savo pinigus su kaimynais nusitiesė centralizuotus tinklus, tačiau įsirengti nuotekų įvado negali. Parko vadovai neduoda sutikimo siurbli...
-
Pabaigtas 13 elektra varomų autobusų įsigijimo projektas
Kovo mėnesį padėtas taškas UAB „Klaipėdos paslaugos“ 13 elektra varomų autobusų įsigijimo projekte. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kontrolę vykdantys ekspertai iš Centrinės projektų valdymo agentūros ap...
-
Lietuvos jūrų muziejuje – pirmieji ruoniukai-pamestinukai
Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, pastebėję gyvūną krūmuose ties molu Smiltynėje. ...
-
Virš Šiaulių ir Klaipėdos vyks Karinių oro pajėgų ir sąjungininkų naikintuvų treniruotė12
Virš Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmadienį vyks bendra Karinių oro pajėgų ir sąjungininkų naikintuvų treniruotė. ...
-
Klaipėdos institucijos su kariuomenės atstovais aptarė pasiruošimą mobilizacijai3
Apie 80 Klaipėdos civilinių institucijų ir Lietuvos kariuomenė derino veiksmus mobilizacijos metu, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate2
Belaukiant iškilmingo naujausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo savo grožiu rūpinasi ne tik gala koncerte balandžio 20 d. pasirodysiantys atlikėjai. Viešumui bei spindesiui rampų šviesoje ruošias...
-
V. Grubliauskas: apšaudant Odesą žuvo mano bičiulis, tikras Ukrainos patriotas S. Tetiukhinas
Buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šiandien savo feisbuko paskyroje pasidalino slogia žinia. Odesoje žuvo buvęs šio miesto vicemeras Sergejus Tetiukhinas ...
-
Dėl Mažosios Lietuvos herbo – abejonės104
Galiausiai patvirtintas Mažosios Lietuvos herbas, dėl kurio ietys buvo laužomos kone dešimt metų. Heraldikos komisijai vis netiko pagrindinė herbo figūra – briedis. Vis dėlto jis atsirado ant herbo skydo. Tačiau galutiniu variantu patenkin...
-
Šilumos dar teks palaukti1
Pavasaris dar neskuba džiuginti maloniais orais, savaitgalis bus lietingas ir vėjuotas, kita savaitė numatoma šalta. Gūsingi vėjai vers gūžtis ir nevilios grožėtis bundančia gamta. ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...