Klaipėdos lėlių teatras paseks pasaką apie Auksaplaukį ir Žvaigžduolę

Klaipėdos lėlių teatras sekmadienį kviečia savo mažuosius bičiulius į premjerą – lietuvių liaudies pasakos „Auksaplaukis ir Žvaigžduolė“ pagal Oskarą Milašių skaitymą.

Ne vaidins, o papasakos

Spektaklio režisierė Karolina Jurkštaitė ir aktorė Erika Mažulienė nusprendė atsigręžti į senąsias tautosakos tradicijas ir ne vaidinti, o papasakoti, pasekti vaikams labai gražią stebuklinę pasaką.

„Grynas“ tekstas, žodinis veiksmas su garso ir šviesos pagalba gali tapti ryškiu vaizdiniu vaiko galvelėje, – įsitikinusi „Auksaplaukio ir Žvaigžduolės“ režisierė K.Jurkštaitė. – Kodėl anksčiau vaikams neduodavo išbaigtų lėlių – o tik susuktą skuduriuką? Kad jie patys susikurtų lėlę tokią, kokios nori. Taip pat  pasakos vaikams turi būti ne skaitomos, o sekamos, nes pasakotojas siužetą savaip interpretuoja, o jo klausydamas vaikas kuria savo vaizdą. Todėl mažiesiems  įdomu klausyti tos pačios pasakos daugybę kartų.  Mes tai užmiršome, nes mūsų kasdienybėje tekstą išstūmė vaizdai, gyvą bendravimą, knygų skaitymą pakeitė televizija ir kompiuteriai,  tačiau aš tikiu, kad vaikai gali išgirsti tekstą.“

Teatralės norėjo, kad scenoje būtinai skambėtų lietuvių liaudies pasaka, tačiau tinkamo kūrinio teko ilgai ieškoti.

„Dauguma lietuviškų  pasakų arba labai baisios, arba
primityvios“, – pastebėjo aktorė E.Mažulienė.

Gėris, blogis, tiesa

Tai, ko ieškojo, Klaipėdos lėlių teatro menininkės atrado prieškario šviesuolio, pirmojo nepriklausomos Lietuvos valstybės diplomato Prancūzijoje, rašytojo bei kultūros veikėjo Oskaro Milašiaus interpretuotų lietuviškų pasakų rinkinyje.

Pagrindiniai pasakos „Auksaplaukis ir Žvaigžduolė“ herojai yra vaikai: brolis ir sesuo, kurie per tam tikrą gyvenimo tarpsnį patiria begalę įvykių. Pasak režisierės, šioje pasakoje  nėra vienos pagrindinės temos. Kaip ir kiekvienas žmogus, Auksaplaukis ir Žvaigžduolė eina savo gyvenimo keliu, susiduria su gėriu ir blogiu, išgyvena drąsą ir tikėjimą, bevaikystės dramą ir  gyvenimiškus stebuklus.

„Gėris, blogis, tiesos pažinimas. Tai – labai paprasti dalykai, bet ar mes apie juos kalbame su savo vaikais?..“ – klausė K.Jurkštaitė.

Režisierę sužavėjo O.Milašiaus pasakos jautrumas, emocionalumas, „hofmaniškas“ makabriškumas.

„Tautosakos kūrinį „Auksaplaukis ir Žvaigžduolė“ jis suliteratūrino, mistifikavo, pripildė prasmių ir labai gražių, įmantrių žodžių, kurių mes nevartojame kasdienėje kalboje, tačiau jie padeda kurti vaizdą. Pavyzdžiui, tokie veiksmažodžiai kaip  „tviksėti“, „įsikalė“, – įspūdžiais dalijosi režisierė.

Vaikams nuo ketverių

Interpretuodamos pasaką scenoje, K.Jurkštaitė ir E.Mažulienė mėgino atrasti, kiek žodis gali būti veiksmingas, kiek pačiame tekste gali būti netikėtumų, pasikeitimų. Vaizdas šiame spektaklyje – minimalistinis. Tai tik keletas objektų, kurie drauge su šviesa ir muzika padeda kurti nuotaiką, atmosferą.

„Šį spektaklį galima pavadinti eksperimentiniu ir jis skirtas vaikams nuo ketverių metų“, – intrigavo aktorė E.Mažulienė.

Pasaka „Auksaplaukis ir Žvaigžduolė" – ketvirtas K.Jurkštaitės spektaklis, režisuotas Klaipėdos lėlių teatre. Vienas iš jų „Dėmelė“ – šiuo metu nerodomas, o spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“ ir klounada „Arbatėlė“ džiugins žiūrovus ir šį sezoną.

„Auksaplaukį ir Žvaigžduolę“ į sceną išleisti padeda ir lėlininkė Renata Kutaitė, kostiumo dailininkė – Renata Valčik, šviesų ir garso operatorė – Aušra Bakanaitė. Spektaklyje skamba instrumentinė Sauliaus Petreikio ir Donato Bielkausko muzika. 

Premjera – rugsėjo 21 d. 14 val. Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4).