Teisėjai spręs, ar imtis Kauno pedofilijos bylos

Antradienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) numatoma plenarinė sesija dėl vadinamosios Kauno pedofilijos bylos.

Visi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai antradienį turėtų pranešti, kada skelbs sprendimą dėl Generalinės prokuratūros prašymo nutraukti bylą, sakė teismo atstovė spaudai Živilė Jokimaitė-Dolgich.

Anot jos, tokios plenarinės sesijos rengiamos išimtiniais atvejais.

„Tai priklauso nuo bylos sudėtingumo, atvejo išskirtinumo“, - sakė atstovė spaudai.

Birželį Generalinė prokuratūra LAT apskundė Klaipėdos apygardos teismo nutartį, pagal kurią nuspręsta toliau nagrinėti rezonansinę pedofilijos bylą vieninteliam kaltinamajam Andriui Ūsui mirus.

Generalinė prokuratūra prašo nutraukti bylą, nes asmuo yra miręs.

Prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo šiemet kovo 22 dieną paskelbtą nutartį ir palikti galioti Panevėžio teismo 2010 metų lapkričio 17 dienos priimtą nutartį, pagal kurią nutarta A.Ūso bylą nutraukti.

Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl galimybės nagrinėti pedofilijos bylą bus galutinė ir neskundžiama.

Pedofilijos byloje dabar jau miręs kaunietis Drąsius Kedys kaltino Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, buvusio Seimo pirmininko visuomeninį padėjėją A.Ūsą ir dar vieną nenustatytą asmenį seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį. Tačiau kaltinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A.Ūsui. Pastarasis netikėtai mirė per nelaimingą atsitikimą praėjusių metų birželį, apvirtus keturračiam motociklui. J.Furmanavičius buvo nušautas 2009-ųjų spalį Kaune.

Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo nutraukta vieninteliam kaltinamajam A.Ūsui mirus.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiąja pripažintos Neringos Venckienės ir kaltinamojo A.Ūso bei jo žmonos Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės atstovo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus, nusprendė, kad byla turi būti nagrinėjama toliau.

Klaipėdos apygardos teismo teigimu, apylinkės teismas, pripažindamas, jog reabilituoti galima tik asmenį, kuris pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, susiaurino Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatytos normos taikymo sritį.

Teisėjų kolegija nurodė, kad procesinis veiksmas, kuriuo byla su kaltinamuoju aktu perduodama teismui, gali būti traktuojamas kaip asmens apkaltinimas konkrečios nusikalstamos veikos padarymu ir tokia samprata neprieštarauja Konstitucijoje, BPK bei tarptautiniuose aktuose įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, kadangi kaltės klausimą išsprendžia tik teismas. Todėl Klaipėdos teismas manė, kad BPK numatyta išimtis gali būti taikoma ne tik mirusiems asmenims, kurie įsiteisėjusiais nuosprendžiais yra pripažinti kaltais, bet ir asmenims, kurie miršta nepasibaigus teisminiam nagrinėjimui.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo kolegija pabrėžė, kad sprendžiant klausimą, ar byla gali būti tęsiama mirusiajam, esminis kriterijus yra ne tai, ar asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tikslo reabilituoti egzistavimas.

Teismas priminė, kad A.Ūsas tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teisme savo kaltę neigė, o po jo mirties sutuoktinė bei tėvai prašė tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais.

N.Venckienė siekia, kad A.Ūsas būtų pripažintas tvirkinęs jos mažametę dukterėčią, tuo metu A.Ūso našlė siekia, kad teismas jos mirusį vyrą išteisintų ir reabilituotų.

Pastarąjį kartą pedofilijos byla nagrinėti buvo perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.