Su kokiais sunkumais susiduria baldų ir medienos pramonė?

Lietuvoje įsitvirtinusi baldų ir medienos pramonė, kad išlaikytų stiprias pozicijas, susiduria su sunkumais – jaučiamas specialistų stygius.

Naujos darbo vietos

Vienas iš svarbesnių žingsnių, žengtų baldų ir medienos pramonei sustiprinti, – 2018 m. pradžioje pirmasis šalyje įkurtas medienos klasteris, didinsiantis konkurencinį pranašumą ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Partnerystės sutartį pasirašė „Vakarų medienos grupė“, Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“, SBA koncernas, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija, Klaipėdos ir Akmenės rajonų savivaldybės. Įvairiapusis narių profilis leidžia apimti skirtingas sritis, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigoms orientuotis į projektus, aukšto lygio specialistų rengimą ir glaudesnio bendradarbiavimo su verslo įmonėmis mezgimą.

Mezgant naujus bendradarbiavimo ryšius ir didėjant investicijoms, tobulėja, kuriasi naujos įmonės. Pavyzdžiui, Kaune baldų gamybos sektoriuje jau esama naujų postūmių – Gediminas Žiemelis stato baldų gamyklą, sukursiančią daugiau nei 800 darbo vietų.

Kita vertus, remiantis Vyriausybės sudaryto profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašo duomenimis, tarp trūkstamų specialistų įsiterpia medienos apdirbimo technologai ir inžinieriai. Kauno kolegijos Pramoninių technologijų katedros vedėjas Giedrius Pilkis priduria, kad ypač paklausūs yra baldų konstruktoriai, technologai, sudėtingų gamybos linijų operatoriai. Darbuotojų paklausa bei trūkumas atspindi, kad visaverčiam baldų ir medienos pramonės vystymuisi tai gali būti rimta kliūtis.

Stabilus augimas

Istorija rodo, kad Lietuvos baldų ir medienos pramonė pasižymi stabiliu augimu. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas, po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvos baldų ir medienos pramonė, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, išsilaikė ir pasiekė gana aukštą technologinį lygį. Svarbu tai, kad išnaudotas gamybinis potencialas ir užsienio rinkose.

Anot R.Beinorto, baldų ir medienos pramonės perspektyvumą rodo tai, kad Lietuvoje turima žaliavos, taip pat išsaugotos senos medienos apdirbimo ir baldų gamybos tradicijos.

„Negana to, svarbiausias faktorius – specialistai. Lietuvoje paruošiami aukšto lygio profesionalai – nuo darbininkų iki universitetinį išsilavinimą turinčių inžinierių. Atsižvelgiant į tai, kad universitetai gręžiasi į kuo universalesnių specialistų rengimą, būtent į konkrečią baldų ir medienos sritį orientuotų darbuotojų – projektuotojų, technologų ir kt. – rengimas tampa kolegijų lauku“, – apie specialistų išleidimą į darbo rinką svarsto asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.

Reikalingas kompleksinis sprendimas, orientuotas į jauną žmogų, norintį ir galintį dirbti ir užsidirbti sau, įmonei bei Lietuvai.

Mato perspektyvų

Įmonėje „Ecowood“ durų, laiptų gamybos padaliniui vadovaujantis Kęstutis Gulbinas, remdamasis savo darbo aplinka ir patirtimi, tvirtina, kad baldų ir medienos pramonės sritis yra perspektyvi, bene efektyviausiai besiplečianti bei lenkia daugelį Europos ir net pasaulio valstybių savo gamybos technologijomis ir procesais.

Specialistas pasakoja, kad baigiamoji praktika suteikė galimybes likti įmonėje, o studijų Kauno kolegijoje metu įgytos žinios apie medieną ir apdirbimo procesus padėjo įsitvirtinti ir kopti karjeros laiptais.

„Atsiranda naujų technologijų, kurias įvaldyti reikia įvairesnių ir gilesnių žinių. Kasmet vis labiau modernėjanti baldų ir medienos pramonė pasiūlo kelis tūkstančius naujų darbo vietų, kurioms užpildyti juntamas kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų trūkumas“, – pabrėždamas studijų metu įgyjamų žinių ir praktinių įgūdžių pagrindų svarbą pažymi Kauno kolegijos baldų ir medienos dirbinių gamybos studijų programos absolventas.

Profesionalų trūkumas

G.Pilkis patvirtina, kad apdirbant medieną ir gaminant baldus pasitelkiami naujausi chemijos, fizikos, mechanikos ir medžiagų mokslų pasiekimai, procesai automatizuojami ir valdomi naujausiomis kompiuterinėmis programomis.

Kaip teigia Kauno kolegijos dėstytojas, plečiantis ir atsinaujinant įmonėms jaučiamas ne tik kompetentingų, bet ir kompleksines žinias sukaupusių profesionalų trūkumas: „Reikalingi naujas kompetencijas turintys darbuotojai, galintys valdyti automatizuotus ir robotizuotus gamybos procesus, kuriantys ir projektuojantys gaminius su moderniomis kompiuterinėmis programomis, žinantys klientų poreikius ir užsienio rinkų tendencijas. Šiuolaikiniai gamybos procesai reikalauja ir technologijos, ir informatikos išmanymo, kuriant naują produktą – dizaino bei technologijų derinimo.“

Kompleksinis sprendimas

Anot Kauno kolegijos Pramoninių technologijų katedros vedėjo, klaidingą įspūdį apie baldų ir medienos pramonę kuria tai, kad ši pramonės šaka ilgą laiką buvo nepelnytai priskiriama prie žemą pridėtinę vertę kuriančiųjų. Jo žodžiais tariant, valstybiniu lygiu ji net nereklamuojama, nors sukuria apie 10 proc. viso Lietuvos eksporto.

Vis dėlto palankias prognozes baldų ir medienos pramonėje brėžia tai, kad atsižvelgiama į darbo rinkos diktuojamas problemas – ieškoma darbo studijų metu galimybių, aktualių studentams ir darbdaviams. „Darbuotojų trūkumas įmonėse ir sudėtinga dabar egzistuojanti studijų vykdymo ir jų finansavimo sistema dažnai sukelia sunkumų derinti darbą su studijomis daliai norinčiųjų tai daryti. Ši problema bus sprendžiama artimiausiame asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos posėdyje. Reikalingas kompleksinis sprendimas, orientuotas į jauną žmogų, norintį ir galintį dirbti ir užsidirbti sau, įmonei bei Lietuvai“, – apie būsimus teigiamus pokyčius pasakoja vienas iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos narių G.Pilkis.