Profesoriaus bankrotas: pažadų kontoros pabaiga?

Teismas patikėjo

Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą likviduoti bendrovę GTV. Likvidavimo priežastis – bankrotas.

Iš likviduojamų bendrovių ši įmonė išsiskiria tuo, kad jos nuostolinga veikla buvo plačiai aprašyta žiniasklaidoje, o vadovas profesorius Juozas Gecevičius garsėjo kaip nenuilstantis pažadų dalytojas – metų metais visiems tvirtino, kad už išrastą pažangią gamybos technologiją įmonės sąskaitą netrukus papildys įspūdingos sumos, kurios leis ne tik atsiskaityti su skolininkais, bet ir įgyvendinti ambicingas profesoriaus idėjas.

Net prieš pat įmonės likvidavimą profesorius liko ištikimas sau: tvirtino, kad taip ilgai laukiami pinigai jau ateina. Teismas patikėjo.

Netikėtas prašymas

2024 m. liepos 15 d. byloje dėl įmonės likvidavimo buvo gautas nemokumo administratoriaus prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki 2024 m. liepos 30 d.

Prašymą grindė tuo, kad gavo likviduojamos bendrovės GTV vienintelio akcininko ir buvusio direktoriaus J. Gecevičiaus prašymą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 15 d. jis gaus 1,36 ml. eurų avansą už parduodamą patentą „Kartoninis padėklas ir jo gamybos būdas“. Iš gaunamos sumos 260 tūkst. eurų bus pervesta į likviduojamos bendrovės GTV kreditorių sąskaitą.

Motyvuodamas, kad siekiama išnaudoti visas galimybes kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, teismas nusprendė patikėti keletą metų kartojamu pažadu ir posėdį dėl įmonės veiklos pabaigimo atidėjo.

Įtarė sukčiavimą

Tai sukėlė nerimo J. Gecevičiaus planų patikimumo vertę žinantiems kreditoriams – nejaugi duotas leidimas atidaryti naują pažadų sezoną?

Kreditorių nuogąstavimų pagrindas – liūdna patirtis, beviltiškai laukiant profesoriaus pažadų įgyvendinimo.

Jau gerokai anksčiau reiklesni kreditoriai siekė, kad bendrovei GTV ne tik būtų paskelbtas bankrotas, bet ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl galimo sukčiavimo. Tačiau teisėsauga delsė, o GTV turimas turtas mažėjo ir atsitiko tai, ko skolininkai labiausiai bijojo, – bendrovėje neliko jokio turto, už kurį būtų galima susigrąžinti bent dalį lėšų.

Kaip ir buvo tikėtasi, liepos 15 d. teismui duotas eilinis profesoriaus pažadas liko neištesėtas: po kelių savaičių nemokumo administratorius informavo teismą, kad jokių papildomų piniginių lėšų į įmonės sąskaitą negauta, tad patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų nėra galimybės.

Turtas: profesoriui priklausęs namas galimai tapo manipuliacijų priemone. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Įžvelgia paranoją

„Kauno diena“ bandė susisiekti su J. Gecevičiumi ir išklausyti jo paaiškinimus, tačiau į telefono skambučius niekas taip ir neatsakė, nors šiaip J. Gecevičius su žurnalistais bendraudavo, tiesa, labai trumpai – patikindavo, kad pinigai tuojau bus ir visos problemos išsispręs. Kartais jis net nurodydavo konkrečias, pasak jo, visiško atsiskaitymo datas. Paskutinė „Kauno dienai“ nurodyto visiško atsiskaitymo data buvo 2021 m. birželio 30 d.

Tačiau tai nebuvo vienintelė data. Pavyzdžiui, sužinojęs, kad „Kauno diena“ apie jo įmonės problemas renka duomenis, atskubėjęs į redakciją jis ragino nieko nepublikuoti, nes, anot profesoriaus, pinigai, už kuriuos bus galima grąžinti skolas, netrukus bus pervesti į įmonės sąskaitą, tuojau išdalyti visiems kreditoriams ir tada, anot jo mėgstamo patikinimo, visos problemos pasibaigs. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai tebuvo eilinis, daug kam gerai pažįstamas mulkinimas. Kai kurie kreditoriai profesoriaus tvirtinimus apie ateinančius pinigus jau seniai vadina liguistais.

„Kauno diena“ pasidomėjo, dėl kokios priežasties nemokumo administratorius Giedrius Adomavičius nutarė dar kartą patikėti pažadais ir kreipėsi į teismą, kad sprendimas dėl bendrovės GTV likvidavimo būtų nutolintas.

Profesoriaus pažadą tam tikra galimybe pavadinęs administratorius sakė: „Tiek administratorius, tiek teismas turi išnaudoti visas įmanomas priemones, kad būtų pateisinti kreditorių reikalavimai. Buvo minimali galimybė ir toks bandymas buvo padarytas. Tikėjimas ar netikėjimas, kad grąžins, tai nesusiję.“

Neliko ko paimti

Teismo iniciatyva gauti Nekilnojamojo turto registro duomenys atskleidžia, kad bendrovės GTV vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš administratoriaus pateiktų VĮ „Regitra“ pranešimų dėl deklaracijų priėmimo ir patvirtinimo konstatuota, kad GTV priklausiusios transporto priemonės yra parduotos.

Su „Kauno diena“ anksčiau bendravę J. Gecevičiaus ir bendrovės GTV kreditoriai pabrėžė, kad profesorius dažnai tvirtina negalintis paskolų laiduoti asmeniniu turtu, nes jo neturi: pabrėžia, kad namas, kuriame veikia odontologijos klinika, pagal povedybinę sutartį priklauso jo žmonai, o GTV biuro patalpos parduotos varžytinėse.

Dar prieš kelerius metus „Kauno diena“ buvo atkreipusi dėmesį, kad Registrų centro duomenų bazėje matyti, jog Dubysos gatvėje esančio bendrovei GTV priklausiusio pastato ir J. Gecevičiui priklausiusio sklypo savininkėmis lygiomis dalimis tapo įmonės „Baltimark“ ir „TG Technika“.

„Čia veikia tarpusavyje susiję asmenys ir tarpusavyje susijusios įmonės, kurioms vadovauja J. Gecevičiaus sūnūs. Kyla abejonių, ar turtas parduotas už rinkos vertę, ar tai nebuvo tik turto perstumdymas, siekiant viską sutvarkyti taip, kad iš J. Gecevičiaus neliktų ko paimti“, – svarstė skolos neatgaunančios bendrovės atstovas.

Kaip ir buvo tikėtasi, liepos 15 d. teismui duotas eilinis profesoriaus pažadas liko neištesėtas.

Bandė perspėti

Tokių įtarimų nuolat turėjo daugelis pažadus dalijusio ir jų netesėjusio profesoriaus skolininkų.

„Dar prieš kelerius metus perspėjau jį, kad planuoju kreiptis į visas galimas teisėsaugos institucijas, kad būtų išsiaiškinta, ar jis teisėtai yra sutvarkęs visus savo turtinius reikalus, ar galbūt jau skolindamasis žinojo, kad nebus ko iš jo paimti“, – pabrėžė vienas iš kreditorių – buvęs geras profesoriaus kolega.

Pasak jo, bandant susigrąžinti skolas sugaišta daug laiko, tačiau rezultatas kol kas – kone nulinis.

„Bandžiau ir su policija, ir su teisininkais, ir su antstoliais. Manau, jis taip susitvarkė, taip sustumdė kortas, kad formaliai nieko neturi.

Profesorius gal daugiau kaip metus man jau nebeskambina, anksčiau skambindavo beveik kas mėnesį – va, jau vežu pinigus, va, jau tuojau bus. Tačiau taip niekada ir neatvežė“, – „Kauno diena“ yra citavusi buvusį jo kolegą ir verslo partnerį.

Sakė neprisimenantis

Prieš kelerius metus paprašytas pakomentuoti kreditorių įtarimus, kad tėvui priklausiusį pastatą ir žemę nupirko galbūt nesąžiningu būdu, bendrovės „Baltimark“ vadovas Vytautas Gecevičius „Kauno dienai“ sakė: „Viskas vyko elektroniniu būdu, vyko trys pardavimo procesai. Kreditoriai gali kreiptis į antstolių kontorą ir jiems viskas bus paaiškinta. Kokia antstolių kontora inicijavo pardavimą, dabar neprisimenu, tačiau kreditoriai tikrai žino. Pardavimą organizavo valstybė, ne mes. Jei yra kokių nors įtarimų, kad mes kažką apgavome ar neapgavome, reikia kreiptis į pardavimo organizatorius.“

V. Gecevičius tuo metu nepakomentavo ir nepaneigė „Kauno dienai“ apie savo bėdas pasakojusių kreditorių tvirtinimo, kad J. Gecevičius iki šiol darbuojasi buvusiame GTV biure.

„Mano sūnūs neturi nieko bendro su mano investiciniais projektais“, – tvirtino profesorius.

Priverstinį išieškojimą atliekantys antstoliai nevienodai aiškino kreditorių prielaidas apie galimą sukčiavimą atsikratant turtu – parduodant jį saviškiams.

„Sudarant sandorius tarp artimų giminaičių visada kyla įtarimų dėl sąžiningumo. Negaliu vertinti turto padalijimo aplinkybių, bet vykdymo procese visada kyla klausimų dėl padalijimo ir kaip tas turtas padalijamas. Dažnai skolininkui atitenka menka dalis arba neatitenka visai jokio turto“, – komentavo antstolis Marekas Petrovskis.

Antstolės Sonatos Vaicekauskienės aiškinimu, įstatymas nedraudžia išvaržomo turto įsigyti skolininko šeimos nariams ir tai niekaip nesusiję su turto slėpimu.

Negeri įtarimai

Buvo laikotarpis, kai profesoriaus pažadų sąrašą papildė naujas blizgutis – neva jis netrukus turi sulaukti 23 mln. eurų.

Kreditoriai greitai suprato, kad tai tėra eilinis mulkinimui skirtas pažadas. Beje, jie įtarė, kad mulkinamas gali būti ir pats J. Gecevičius, nes pinigus turėjusi pervesti bendrovė oficialiai nevykdė jokios veiklos ir turėjo tik du darbuotojus.

Kreditoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybą su prašymu skolininko atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos jo veiklos.

„Tai verčia įtarti, kad GTV galimai teikia pagalbą asmenims, siekiantiems įvykdyti nešvarias finansines operacijas per Lietuvos bankų sąskaitas arba GTV ir jos savininkas ir vadovas prof. J.Gecevičius, pats to nesuprasdamas, tapo pinigų plovėjų taikiniu“, – prieš kurį laiką savo nuogąstavimus „Kauno dienai“ išsakė kreditoriai.

FNTT buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys įtarimus dėl galimo apgaulingo manipuliavimo turtu, neaiškios kilmės finansais ir fiktyviais sandoriais. Tačiau FNTT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Asmeninė drama

Buvęs Kauno technologijos universiteto, anuomet Kauno politechnikos instituto, prorektorius mokslo reikalams J. Gecevičius yra 237 išradimų autorius. Svarbiausi darbai iš dinaminių ryšių mechaninėse sistemose, termoizoliacinių vamzdžių gamybos, vamzdžių klojimo, robotų, manipuliatorių ir kt. įrenginių, visiškai robotizuotų įvairios paskirties technologinių linijų kūrimo.

Kai kurie buvę tituluoto profesoriaus kolegos, beje, visuomenei žinomi mokslininkai, J. Gecevičiaus situacijoje įžvelgia asmeninę dramą.

„Jo intelektas paklydo tarp mokslo ir verslo. Prarado didžiules sumas pinigų, prasiskolino, susipainiojo pažaduose ir planuose, neteko autoriteto“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ apgailestavo buvęs profesoriaus bendradarbis.

Nuo J. Gecevičiaus nukentėjo ir Kaune žinomas profesorius – neatgauna iš jo keleto dešimčių tūkstančių eurų.

„Vienas kitą pažinojome, buvo tarpusavio pasitikėjimas, bet nebuvome labai artimi kolegos. Mūsų tyrinėjimų sritys – skirtingos, bene pagrindinė jo sritis buvo elektromechanika. Dabar mūsų santykius temdo skola, bandau ją atgauti teisinėmis priemonėmis, įsijungė antstoliai, bet matau, kad ta skola vargu ar bus padengta. Vienintelė galimybė yra paimti iš pensijos įstatymais numatytą dalį. Antstoliai man perveda kažkokią jo pensijos dalį, tai, be abejo, labai nedidelės sumos“, – pabrėžė buvęs J. Gecevičiaus kolega.

Anot profesoriaus, J. Gecevičius visada turėjo su gamybos vystymu ir įvairių produktų kūrimu susijusių mokslo idėjų ir jos nepriminė tuščių svaičiojimų.

„Moksliniai projektai gali būti geri, bet verslo srityje jie gali ir nesuveikti. Prieš skolindamas pinigus šiek tiek analizavau situaciją, žinojau, kad jis yra finansiškai sunkioje padėtyje. Vienas iš motyvų skolinant buvo padėti – gal žmogus kažkiek išjudės. Tačiau nepasisekė – sudegė. Dabar čia yra jo sąžinės reikalas. Jei pasiseks, gal kažką grąžins. Nesu linkęs sau nervų gadinti ir nesu linkęs skęstantį pastumti. Man tai irgi yra tam tikra pamoka“, – sakė viltį atgauti pinigus praradęs profesorius.