Maironio gimnazija švenčia 160-ies metų jubiliejų: yra kuo didžiuotis

Šventės akcentai

Jubiliejus prasidėjo iškilminga eisena nuo gimnazijos iki Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos. Po Šv. Mišių – simbolinis akcentas prie Maironio kapo, kur padėtos gėlės.

„Grįžus į gimnaziją mokytojai veda integruotas dalykų pamokas. Vieną pamoką ves buvę gimnazistai, kurie prisimins savo mokyklines dienas ir dabartiniams gimnazistams papasakos savo sėkmės istorijas. Paskutinę pamoką vyks proto mūšiai apie gimnaziją, jos istoriją, Maironį“, – jubiliejaus šventės eigą pasakojo Maironio gimnazijos direktorė Daiva Garnienė.

Popietę gimnazijos Steigiamojo Seimo salėje bus įteikta nominacija – Maironio pasekėjas, kuriam įsteigtas prizas „Įkvėpimas“. Šios šventės metu bus skaitomi ir pranešima apie Maironį kaip giminaičių globėją, taip pat bus perduotas poeto artimųjų muzikinis sveikinimas.

„Gerokai po pamokų Steigiamojo Seimo salėje susiburs buvę gimnazistai, jie turės galimybę pamatyti rekonstruotą gimnaziją, ekskursijas ves dabartiniai gimnazistai“, – apie tai, kaip kuriamas ryšys tarp buvusių ir esamų gimnazistų, kalbėjo D. Garnienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jubiliejaus svarba

Gimnazijos direktorė tikino, kad šios mokymosi įtaigos gyvavimo laikotarpyje teko ne kartą kovoti tiek už vardo, tiek už pastato išsaugojimą, tad dabar tikrai yra dėl ko švęsti.

Ji pasakojo, kad 1989-ais metais tuometinė 2-oji vidurinė tapo Maironio vardo mokykla. Tai buvo labai svarbus žingsnis, primenantis, kad Maironis net 10 metų čia mokėsi, baigė šią gimnaziją.

„Daug įvairių emocijų suteikė sudėtingas kelias susigrąžinant gimnazijos statusą. Didžiulės pastangos, sutelktumas, neskaičiuojamos darbo valandos ir beribis visos bendruomenės džiaugsmas buvo pasiekus taip trokštamą tikslą.

Teko atlaikyti ir mokyklų tinklo pertvarkos peripetijas. Tuo metu pasistengėme iš šio gimnazijos pastato istorijos perimti tai, kas geriausia. Čia juk mokėsi Maironis, puoselėjamos krikščioniškosios vertybės, veikia aktyvi Maironiečių draugija. Šiame pastate dirbo Steigiamasis Seimas, I–III Seimai, tad visa ta istorija duoda išminties“, – dar kelis svarbius gimnazijos etapus įvardijo D. Garnienė.

Pasak jos, toks jubiliejus leidžia bendruomenei suprasti, kad visi eina teisingu keliu.

„Norisi dar pasvajoti: šalia Kauno Maironio universitetinės gimnazijos stovi viena moderniausių sporto salių, kuri jungia abu gimnazijos pastatus, įrengtos jaukios lauko klasės, gimnazijos menėje ir namelio mansardoje – poilsio-relaksacijos erdvės, siekiant patenkinti būsimų gimnazistų poreikius, statomas dar vienas, trečias gimnazijos pastatas. Manau, kad svajoti verta, nes kai labai nori, kai viską darai su meile, svajonės pildosi“, – apie tai, ko dar norėtųsi turėti, užsiminė D. Garnienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Didžiausi pasiekimai

160 metų – ilgas laikotarpis, per kurį įvyko gausybė renginių, susitikimų, pokalbių. Neabejotinai turtingoje Maironio gimnazijos istorijoje gausu mokinių ir mokytojų gyvenimo vingių, emocijų, gyvenimiškos patirties, todėl „Kauno diena“ pasmalsavo, koks dabar gimnazijos didžiausias turtas?

Tikime, kad būsimųjų pedagogų rengimas dar mokyklos suole atlieps visuomenės poreikius sprendžiant mokytojų trūkumo problemą.

„Džiaugiamės populiarėjančia gimnazija, kasmet didėja mokinių skaičius, norinčių įstoti į pirmą gimnazijos klasę. Vis didėja mokinių, labai gerai vertinančių saugumą ir savijautą gimnazijoje.

Naujiena yra tai, kad jau antrus metus komplektuojame ugdymo srities (būsimųjų pedagogų) klasę, tai pradėjome daryti patys pirmieji Lietuvoje. Tikime, kad būsimųjų pedagogų rengimas dar mokyklos suole atlieps visuomenės poreikius sprendžiant mokytojų trūkumo problemą“, – apie tai, kaip per ilgą laiką sukaupta patirtis leidžia imti lyderių pozicijas, kalbėjo gimnazijos direktorė.

Ji teigė, kad kasmet gerėja ir Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo vidurkis. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 646 gimnazistai. Kasmet sukomplektuojamos šešios pirmosios gimnazistų klasės. „Daugiau priimti nėra galimybės, nepakanka gimnazijos patalpų“, – pridūrė D. Garnienė.