- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma investuotojų galutinį sprendimą dėl savo plėtros Lietuvoje priima tik po susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais. „Kauno technologijos universitetas (KTU) yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kad aukštoji mokykla ne tik gali ir turi būti proaktyvi, siekiant verslo ir mokslo partnerystės, bet ir prisidedanti prie užsienio investicijų pritraukimo į Kauno regioną“, – mano „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.
Pasak jos, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė ir jų skaičius.
„Investuotojų sprendimą plėsti įmonę vienoje ar kitoje lokacijoje lemia įvairių faktorių visuma: tai ir darbo jėgos kaštai, darbo santykių reguliavimas, mokestinė aplinka, rinkos dydis, infrastruktūra ir daugelis kitų“, – vardijo B. Noreikaitė.
Vis dėlto, kaip atskleidžia 2017 m. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiesioginių užsienio investicijų pasilikimą Lietuvoje, yra talentai ir darbuotojų išlaikymo kaštai.
Tai patvirtina ir „Doing Business“ reitingas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos išskirtinumas yra puikus santykis tarp darbo jėgos kaštų ir aukštos specialistų parengimo kokybės.
Investuotojai dairosi IT specialistų, inžinierių, analitikų
„Investuok Lietuvoje“ ekspertės vertinimu, kokybiška švietimo sistema yra būtina sąlyga, siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas. „Norint vystyti aukštos pridėtinės vertės produktus ir technologijas, būtinas mokslinių tyrimų potencialas“, – įsitikinusi B. Noreikaitė.
Daug naujų darbo vietų sukuriantiems investuotojams, ateinantiems į Kauno regioną, svarbi ne tik naujų specialistų pasiūla, bet ir švietimo sistemos galimybės lanksčiau reaguoti į pokyčius ir suteikti studentams šiuo metu darbo rinkoje aktualias kompetencijas.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas ir įmonės „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis ragina nepamiršti fakto, kad šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija ir su ja ateinanti skaitmenizacija.
Pašnekovo nuomone, ji sušvelnins darbo jėgos poreikį, tačiau atsiras itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie mokėtų valdyti rankų darbą pakeisiančias mašinas ir kompiuterius, poreikis.
„Investuotojai, kurie ateina į Kauną, didžiąja dalimi yra orientuoti į produkcijos pardavimą, išvežimą į pasaulinę rinką. Negalėdami pasiūlyti pakankamų IT ir techninio aptarnavimo specialistų, inžinierių, analitikų skaičiaus, stabdytume savo ekonomikos augimą“, – teigia B. Žemaitis.
Kauno potencialas – Europos Silicio slėnis?
B. Noreikaitės įsitikinimu, aktyvi aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė yra būtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, socialinių partnerių įtraukimas į studijų programų rengimą ir tobulinimą sudaro galimybes tobulinti mokymo turinį taip, kad jis atitiktų darbo rinkos poreikius, naujausias tendencijas ir technologijas, kurias diegia verslas.
„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrus metus organizuoja studijų programų peržiūrą pagal užsienio investuotojų poreikius. 2016-2017 mokslo metais „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas buvo suteiktas KTU Gamybos inžinerijos, Apskaitos ir Ekonomikos bakalauro studijoms. Šiais mokslo metais bus vertinamos dar 4 KTU bakalauro studijų programos.
„Tokiu būdu užtikrinamas teorinių žinių pritaikomumas realioje veikloje, praktinės verslo žinios jungiamos su akademiniu turiniu, taip užtikrinant geresnį, labiau darbo rinkai pasirengusių bei lanksčių specialistų parengimą“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ ekspertė.
Ilgametis verslo bendruomenės puoselėtojas B. Žemaitis taip pat mano, kad Lietuvoje be technologijos ir inžinerijos mokslų specialistų nei regiono, nei šalies sėkmingas vystymasis neįsivaizduojamas.
KPPAR prezidentas Kauną vadina Lietuvos perdirbamosios gamybos ir pramonės centru, bet taip pat pažymi, kad miestui norint užsitarnauti Europos Silicio slėnio vardą, reikia didelio įdirbio: didinti studentų skaičių technologijos, inžinerijos, biomedicinos krypčių studijose, mokslinių darbų ir tyrimų skaičių, gerinti šalies inovacijų ekosistemą.
„Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru. Paklausus apie Kauną tiek kitų miestų atstovų, tiek užsieniečių, raktiniai žodžiai būna „pramonė“, „gamyba“, „technologijos“, – vardijo B. Žemaitis.
Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru.
Technologinių specialybių darbuotojų badas
B. Žemaičio teigimu, vadinamųjų „minkštųjų“ mokslų specialistų šiandien iš tikrųjų reikia mažiau: „Pavyzdžiui, po nepriklausomybės Lietuvai labai reikėjo gerų vadybininkų ir viešojo administravimo specialistų, klestėjo su vadyba ir viešuoju administravimu susijusios studijos.“
Tačiau šiandien situacija pasikeitė. „Dabar didžiausia problema yra rasti konstruktorius, gamybos vadovus, technologus, kurie gebėtų valdyti gamybos procesus“, – kalbėdamas apie aviacijos, elektronikos, baldų, metalo pramonę, sakė B. Žemaitis.
Verslo savivaldą įgyvendinančių Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas atkreipia dėmesį, kad visi verslo atstovai vienbalsiai sako, kad šiandien susiduria su didžiuliu technologinių specialybių darbuotojų poreikiu.
„Jau penkerius metus kartoju jaunimui, kad rinktųsi technologijos mokslus, nes šių specialistų poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet Europoje ir pasaulyje. Tokios studijos yra ypatingai gera perspektyva apie tarptautinę karjerą galvojantiems studentams“, – sakė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauniečiai balsavo aktyviau nei Lietuva: žmonės sąmoningėja11
Kauno miesto rinkimų apygardos duomenimis, iki 19 val. savo nuomonę prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išreiškė 62,91 proc. kauniečių. Šis skaičius apima ir balsavusiuosius iš anksto. ...
-
Nusivylimas: ne visi rinkėjai ligoninėse galėjo balsuoti5
Pagal rinkimų įstatymą numatyta, kad rinkėjai, kurie rinkimų dieną guli ligoninėje balsuoja iš anksto, tačiau liko ir pamirštų. ...
-
Kačiūniškės dvaro byloje ieškinys V. Matijošaičiui sumažėjo daugiau nei perpus20
Paveldosaugininkų ieškinys Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir dar keliems atsakovams Kačiūniškės dvaro byloje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 34 tūkstančių iki 15,8 tūkst. eurų. ...
-
Kauniečiai prie balsadėžių: veda pareiga ir viltis45
Balsavimo dieną prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, panašu, kad kauniečiai balsuoja kiek aktyviau nei prieš penkerius metus ar per mero rinkimus. ...
-
Kauno ir Kauno rajono gyventojus suneramino stiprus garsas: kas vyksta?41
Šeštadienio rytą kauniečius prižadino stiprus garsas. Kaip teigė gyventojai, jis buvo girdimas Kaune ir Kauno rajone. ...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“2
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Kauno gimnazistai sukilo prieš kandidato į prezidentus pasirodymą mokykloje286
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje gegužės 9 d. vyko kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus susitikimas su gyventojais. Tačiau gimnazistai išreiškė protestą, nenorėdami, kad toks renginys vyktų jų mokyklos salėje. ...
-
Pašiurpęs gyventojas: gyvulio gaišena pusiau apkasta, gali bet kas prieiti3
Portalas kauno.diena.lt sulaukė prašymo pasidomėti, kodėl tarnybos nereaguoja į pranešimą dėl netinkamai užkasto negyvo gyvulio. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro29
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...
-
Itin gabių mokinių ugdymo programa Kaune rengiasi naujam sezonui: vyksta paraiškų priėmimas7
Aštuoni Kaune veikiantys universitetai bei teatrai rugsėjį vėl priims apie pusšimtį vaikų su aukštesniu IQ. Itin gabių mokinių programoje vaikai lankys dėstytojų ir teatralų paskaitas bei praktinius užsiėmimus matematikos, gamt...