Kauno kavinės: nuo pasenusių produktų iki plaukų patiekaluose

Kas dedasi viešojo maitinimo įstaigų virtuvėse? Apie tai atvirai kalbėjomės su maisto produktų inspektore, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiąja specialiste Danguole Grigalevičiene.

– Ar dažnai tikrinamos maitinimo įstaigos, kaip jos pasirenkamos?

– Tikrinimai yra planiniai ir neplaniniai. Visos įmonės yra suskirstytos į rizikos grupes. Vadovaujantis rizikos vertinimu yra sudaromi tikrinimo planai. Mažos ir vidutinės rizikos įstaigos yra tikrinamos vieną kartą per metus, o didesnės – dukart. Didesnė rizika reiškia, kad per planinį patikrinimą buvo nustatyta pažeidimų.

Patikrinimai atliekami ir gavus vartotojų skundų, arba  vykdomi tiksliniai, pavyzdžiui, turistų lankomų vietų.

– Ar daug Kaune yra didesnės rizikos restoranų ir kavinių?

– Kauno mieste ir rajone iš viso yra 1200 viešojo maitinimo įstaigų ir tik penkios – didesnės rizikos. Šis skaičius nėra didelis.

– Kokių pažeidimų per patikrinimus randate dažniausiai?

– Praėjusiais metais visame mieste ir rajone atlikome 1585 patikrinimus. Iš jų 391 įmonėje radome pažeidimų. Daugiausia – dėl higienos. Būna, kad maisto gamybai netinka patalpos: sienos atpleišėjusios, nuo jų lupasi dažai, metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos, trūksta džiovyklų puodams, dubenims. Tokioje aplinkoje dauginasi bakterijos, juolab kai paviršiai nešvarūs, atliekų konteineriai nesandarūs. Randame ir tokių faktų, kai netinkamai atšildomi šaldyti maisto produktai. Tai irgi skatina bakterijų dauginimąsi.

Dar viena pavojų sveikatai kelianti pažeidimų rūšis – netinkamai laikomi maisto produktai ir jų vartojimas, terminui pasibaigus. Randame produktų, kurių vartojimo laikas būna pasibaigęs prieš savaitę.

Į virtuvę gali patekti tik sveiki asmenys. Tai liudija medicininė knygelė. Vis dėlto būna, kad darbuotojai jų neturi. Tai – pažeidimas. Virtuvėje negali dirbti netgi sloguojantys asmenys, nekalbant apie viduriuojančius ar kitaip negaluojančius. Visi darbuotojai kas dveji metai turi būti išklausę higienos mokymų kursą.

– Kokios baudos skiriamos už tokius pažeidimus?

– Pirmą kartą už higienos norminių aktų pažeidimus darbuotojams taikoma nuo 50 iki 200 litų bauda, atsakingiems asmenims (gamybos vadovams ar savininkams) – nuo 50 iki 500 litų. Per pakartotinį patikrinimą nustačius, kad nevykdomi tarnybos nurodymai, darbuotojai baudžiami nuo 50 iki 500 litų bauda, gamybos vadovas ar savininkas – nuo 200 iki 1500 litų. Jau pirmą kartą nustačius pažeidimų, įmonė turi pateikti jų šalinimo planą. Įmones, kuriose rasta pažeidimų, tikriname dažniau.

– Ar galėtumėte pasakyti apibendrintai: saugu ar ne valgyti Kaune esančiuose baruose, kavinėse ir restoranuose?

– Saugu. Pastaraisiais metais nebuvo apsinuodijimo maistu protrūkių. Jei būtų šiurkščių higienos pažeidimų, netinkamai paruoštą maistą suvalgę žmonės susirgtų, o tokia įmonė neatsipirktų vien bauda.

– Niekam ne paslaptis, kad kebabai ar kiti greitai pagaminami užkandžiai, kuriais prekiaujama tiesiog gatvėje, nėra sveikas maistas.

– Vartotojas pats renkasi, kur ir ką valgyti. Kita vertus, valgymas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Be abejo, kiekvienas nori, kad patiekalai, kuriuos valgome, būtų ne tik skanūs, bet kokybiški ir sveiki. Kaune yra 69 kebabinės. Jas taip pat tikriname. Praėjusiais metais patikrinome visas. Radome pažeidimų, dviejų veiklą sustabdėme. Pasitaiko skundų dėl lavašų su pelėsiu, netvarkingos aplinkos.

– Ar tiesa, kad didžiuosiuose prekybos centruose parduodamos salotos ir miršrainės yra gaminamos iš pasenusių ar prekinę išvaizdą praradusių maisto produktų?

– Ne. Jie žaliavas gauna iš atsakingų įmonių, tai patvirtinama dokumentais, todėl tai, ką jūs pasakėte, – mitas.

– Kokią žalą organizmui daro maisto produktai, kurių vartojimo laikas netrukus baigsis arba yra jau pasibaigęs ir kurių vis dar galima įsigyti prekybos centruose už mažesnę kainą?
– Produkto gamintojas nustato jo vartojimo laiką. Jam pasibaigus, produktus pardavinėti draudžiama. Jei parduodamas netrukus pasibaigsiančio vartojimo laiko produktas, žmogus pats renkasi, ar jį pirkti, ar ne. Tačiau visada reikia atkreipti dėmesį ne tik į produkto vartojimo laiką, bet ir į sudėtį.

– Kokie skundai jus paprastai pasiekia? Kuo skundžiamasi?

– Praėjusiais metais gavome 167 skundus dėl viešojo maitinimo, bet tik 65 skundai pasitvirtino. Vartotojai skundėsi nekokybiškais patiekalais, nebūdingu tam tikriems maisto produktams skoniu, kvapu, išvaizda: matėsi pelėsių, salotos buvo žemėtos, rasta plaukų, kitokių nevalgomų, patiekalą bjaurojančių priedų.

– Ne kartą teko girdėti faktų apie netinkamus patiekalus ir apsinuodijimus jais kinų restoranuose, esančiuose Kauno senamiestyje, centre. Ką pamatote jūs, kai praveriate kinų restoranų virtuvės duris?

– Mieste yra 20 kinų restoranų ir kavinių. Praėjusiais metais visus juos patikrinome ir nustatėme nemažai pažeidimų. Kumelių g. buvusio kinų restorano veikla buvo sustabdyta dar 2012 m. dėl higienos ir kitų pažeidimų. Pernai aštuonių įmonių vadovai buvo nubausti. Kalbos barjeras bendraujant su kinų restoranų darbuotojais taip pat pakiša tvarkai koją. Tačiau kinams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir lietuviams.

– Ko nemato nepatyrusi kliento akis? Į ką, pietaujant populiarioje kavinėje, reikėtų atkreipti dėmesį?

– Vartotojas turi teisę gauti kokybiškus ir saugius patiekalus. Visada atkreipkite dėmesį į aplinką, darbuotojų išvaizdą, lėkščių ir įrankių švarą. Bendras vaizdas gali daug ką pasakyti.

– Kur kreiptis vartotojui pastebėjus, kad jam pateiktas patiekalas yra pagamintas iš netinkamų vartoti maisto produktų ar po pietų restorane žmogus pasijunta blogai? Juk įrodyti, kad  tikrai ten valgei, gali būti sudėtinga?

– Maitinimo įstaigų klientai skundą gali pateikti visą parą veikiančiu telefonu 8 800 40 403, užpildyti specialią formą www.vmvt.lt puslapyje ar parašyti laišką elektroniniu paštu vvt@vet.lt; vmvt@vet.lt. Visada reikia turėti sąskaitos už maistą čekį, pavalgę pasiimkite jį. Be čekio įrodyti, kad tikrai ten valgėte, bus sunku. Nemažai žmonių sumoka už maistą, palieka arbatpinigių, ir viskas.

– Gal galite patarti, kaip atskirti tinkamą ir netinkamą vartoti maistą?

– Pirkdami žalią mėsą, nepamirškite jos įsidėti į dar vieną maišelį. Taip bus saugiau. Net namuose žaliai mėsai pjaustyti turėkite atskirą lentelę ir peilį ir juos visada švariai nuplaukite. Tai užkirs kelią bakterijoms atsirasti ir daugintis. Atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas. Stebėkite ir griežčiau vertinkite tai, ką valgote.

– Ar jūs valgote restoranuose, kavinėse? O galbūt labiau vertinate namuose pagamintą maistą?

– Kavinėse, restoranuose valgau drąsiai. Gaminu ir namuose. Prieš užsisakant patiekalą kavinėje patariu atkreipti dėmesį į aplinką ir maisto kokybę. Net ir namuose saugi tik švari aplinka.