Kaune atgyja tarpukario modernizmo perlai

Alėjos pažiba

Kaunui už tarpukario modernizmo architektūrą visai neseniai suteiktas UNESCO paveldo statusas. Atrodo, kad šiuo paveldu Kaunas galės dar labiau didžiuotis, nes pradedama tvarkyti tuos tarpukario pastatus, kurie iš tiesų reprezentuoja miestą.

Štai ties pagrindiniu Laisvės alėjos fontanu stovintis buvęs „Pienocentro“ pastatas jau apstatytas pastoliais ir uždengtas nuo praeivių akių. Čia prasidėjo pastato fasado ir stogo tvarkymo darbai, tad, juos užbaigus, šis tarpukario modernizmo perlas sužibės nauja gyvybe.

Pastatą valdančios bendrovės „Tranvia“ vadovė Jovita Mažeikienė „Kauno dienai“ nurodė, kad buvusį „Pienocentro“ pastatą nuspręsta atnaujinti, nes fasado būklė netenkino, vidaus atnaujinimo darbai atlikti anksčiau.

„Fasado tvarkybos darbai truks apie šešis mėnesius“, – teigė J. Mažeikienė.

„Buvęs„Pienocentro“ pastatas bus atnaujintas pagal paveldotvarkos programą. Numatyta atnaujinti Laisvės alėjos (šiaurinio) ir S. Daukanto gatvės (vakarinio) fasadus su cokoliu, lietaus sistemą, apskardinimą ir kitus architektūros elementus“, – dienraščiui teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo vedėjas Saulius Rimas ir pridūrė, kad pagal minėtą programą miestas darbams skiria 58,8 tūkst. eurų.

Savivaldybės specialistas nurodė, kad šiuo metu pastate įsikūrusi Kauno nevalstybinė mokykla „Herojus“. „Žinių apie kitas planuojamas veiklas neturime“, – pridūrė S. Rimas.

XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas pastatas laikomas vienu ryškiausių Kauno tarpukario modernizmo pavyzdžių. Tarpukariu šį pastatą valdė „Pienocentras“, kuris pirmame aukšte buvo įrengęs krautuvę, valgyklą ir užkandinę, o viršutiniuose – administracines patalpas ir butus. Sovietmečiu čia veikė populiarusis pieno baras.

Primename, kad 2018 m. įvyko Laisvės al. 55-uoju numeriu pažymėto pastato viešas aukcionas. Jį iš Kauno technologijos universiteto už 1,2 mln. eurų nupirko bendrovė „Tranvia“.

Perlas: prasideda Laisvės alėjos pažibos – buvusio „Pienocentro“ – fasado tvarkymo darbai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Atnaujino kino teatrą

Pokyčių jau sulaukė „Dainos“ kino teatras, sutvarkytas taip pat pagal paveldotvarkos programą. Ilgą laiką pastatas Savanorių prospekte buvo apleistas ir badė akis praeiviams, tačiau po atnaujinimo kino teatrui vėl įpūsta gyvybė.

„Pastato ekstrejerui, apšvietimo įrengimui, kritulių nuvedimo sistemai, apskardinimui ir kitų architektūros elementų tvarkybos darbams skirta daugiau nei 68 tūkst. eurų“, – kiek miestas prisidėjo prie „Dainos“ kino teatro atgimimo, pasakojo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Pastato valdytojai dienraščiui yra sakę, kad buvęs kino teatras reikalauja daugybės atnaujinimo darbų, nes ankstesni savininkai net stogo nelopė, tad per kiaurymes vanduo liejosi į vidų. Tad dabar, matyt, pirmą kartą renovuotas stogas. „Dainos“ valdytojai yra skelbę, kad, darbų metu nulupus kelis šimtus kvadratinių metrų asbestcementinės dangos, po ja rasta prastos būklės cinkuota skarda, kuri galimai buvo originali, menanti tarpukarį. Vykstant šiems darbams pirmą kartą darbininkų sulaukė ir kino teatro palėpė, kuri dabar apšiltinta, o vėliau, tikimasi, čia įkurti kokias nors veiklas.

Geri pavyzdžiai dažniausiai užkrečiami – vienam savininkui susitvarkius jam priklausantį turtą, kitais metais sulaukiame ir kaimynų paraiškų.

„Kol kas planas toks, kad ši vieta ir toliau vadinsis kino teatras „Daina“, bet vargu ar kinas bus pagrindinė šios vietos paskirtis. Bus rodomi ir kino filmai, bet daugiausia bus vykdoma koncertinė veikla. Reikia dar daug ką nuveikti, nes buvę pastato savininkai nieko nepaliko, išlupo viską iki paskutinių rankenėlių. Dabar viskas, ką mes turime, yra tik sienos ir kiauras stogas. Tad visą infrastruktūrą dabar teks sukurti nuo nulio“, – „Kauno dienai“ anksčiau yra komentavęs teatrą valdančios bendrovės „Mūsų Daina“ vadovas Algirdas Šapoka.

Daugiau pokyčių

Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad pagal paveldotvarkos programą planuojama atnaujinti daugiau tarpukario modernizmo pastatų, kurie yra neatsiejama Kauno identiteto dalis.

„Šiemet programos daliniu finansavimu pasinaudos nemažai išskirtinių miesto pastatų“, – intrigavo S. Rimas.

Be jau minėtų objektų, savivaldybės paveldo specialistas išskyrė Ugniagesių rūmus (Nemuno g. 2). Čia numatyta gatvės fasadų tvarkyba ir viso pastato dekoratyvinio apšvietimo įrengimas. Šiems darbams iš miesto biudžeto numatyta 226 tūkst. eurų.

„Į pabaigą juda Kūno kultūros rūmų (Sporto g. 6) fasado tvarkymas, kuriam miestas skyrė 249 tūkst. eurų. Darbų pabaigos šiemet sulauks ir Dominikonų vienuolyno ansamblio Dievo kūno bažnyčios fasadas, kuriam skirta 323 tūkst. eurų“, – toliau ryškesnius pastatus, kurie apsivilks naują drabužį, vardijo Kultūros paveldo skyrius vedėjas.

Dėmesys medinukams

Žaliakalnio medinukai – taip pat Kauno turtas, todėl ir tokių pastatų savininkai gali kreiptis į miesto savivaldybę, kad ši prisidėtų prie tvarkymo darbų. Per šiuos metus per paveldotvarkos programą planuojama atnaujinti keturis medinius pastatus.

Vienas tokių medinukų – Žemaičių g. 23, kuris dabar itin prastos būklės. Taip pat numatytas finansavimas tarpukario pavyzdiniam butų pastatui Eglių g. 5. Pokyčių sulauks XIX a. statytas namas Senamiestyje, D. Poškos g. 7. Dar vienas medinukas – Minties Rato g. 4, kurio savininkai pasinaudojo paveldotvarkos programa ir laukia atnaujinto fasado.

„Minėti pastatai papildys anksčiau sutvarkytą architekto A. Jokimo namą (Minties rato g. 2), į kultūros vertybių sąrašą įrašytą pastatą Aukštaičių g. 36 ir kitus medinukus Kauko alėjoje, Minties Rato, Aguonų ir D. Poškos gatvėse“, – apie tai, kad vis plečiamas sutvarkytos medinės architektūros sąrašas, kalbėjo S. Rimas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad medinių pastatų savininkai galėtų būti gerokai iniciatyvesni ir kur kas aktyviau naudotis paveldotvarkos programa, pagal kurią galima padengti iki 75 proc. fasadų atnaujinimo išlaidų.

Dėmesys: Žemaičių g.  23 medinukas taip pat bus atnaujintas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Puoselėja istoriją

Paveldotvarkos programa Kaune veikia jau ne vienus metus, per kuriuos atnaujinta nemažai išskirtinių ir reprezentacinių pastatų miesto centrinėje dalyje ir Naujamiestyje. Po truputį programa naudojasi ir Žaliakalnio gyventojai.

„Paveldotvarkos programą vertiname kaip Kauno sėkmės istoriją. Neabejojame, kad šiuos pokyčius ir gražėjantį miesto veidą pastebi kiekvienas kaunietis ir čia besilankantys miesto svečiai. Nuo 2015 m. iki šiol su miesto pagalba renovuotas 180 pastatas beveik už 4 mln. eurų. Tai Naujamiesčio, Senamiesčio, Žaliakalnio ir kiti Kauno istoriniai pastatai. Sąraše gausu tarpukarį ir XIX a. pabaigą menančių objektų, daugėja medinukų, maldos namų, kitų išskirtinės architektūros statinių“, – pastebėjo miesto kultūros paveldo ekspertas.

Jis priminė, kad mediniams pastatams atnaujinti skiriamas finansavimas siekia iki 75 proc. visų išlaidų, o mūrinių statinių Senamiestyje ir Naujamiestyje tvarkybos darbams – iki 50 proc.

Galbūt gavus UNESCO titulą bus daugiau norinčių atnaujinti pastatų fasadus, pakeisti stogą ir taip ne tik gražinti aplinką, bet ir kelti nekilnojamojo turto vertę?

„Jau keletą metų stebime tendencijas, kad susidomėjimas ir miesto skiriamas finansavimas tik didėja. Geri pavyzdžiai dažniausiai užkrečiami – vienam savininkui susitvarkius jam priklausantį turtą, kitais metais sulaukiame ir kaimynų paraiškų“, – pažymėjo S. Rimas.

„Tikiu, kad Kauno UNESCO pasaulio paveldo titulas taps papildomu postūmiu ir padidins istorinių pastatų tvarkymo apsukas. Reaguodami į miestiečių poreikius ir naująjį Kauno statusą tarptautinėje scenoje, galvojame ir apie tam tikrus pokyčius paveldotvarkos programoje, diskutuojame dėl to su miesto vadovais. Mūsų siekis, kad procesai kauniečiams būtų aiškūs, maksimaliai paprasti, o tvarkingų pastatų mieste tik daugėtų“, – tęsė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

2022 m. iniciatyvūs gyventojai su svariu miesto indėliu susitvarkė 34 pastatus už 828 tūkst. eurų. 2023 m. numatytas dalinis finansavimas sudaro daugiau nei 2 mln. eurų.

„Tikimės, kad ir kitais metais pavyks išlaikyti ne mažesnes darbų apimtis, o tvarkomų istorinių pastatų mieste nemažės“, – pridūrė S. Rimas.