Kaimo turizmas – ne tik linksmybės gamtoje

Naktiniai žygiai gamtoje, kulinarinio paveldo patiekalų degustacija, jodinėjimas, kopimas į dirbtinę uolą – šios pramogos siūlomos pakaunės kaimo turizmo sodybose. Tai paneigia skeptikų priekaištą, esą kaimo turizmas Lietuvoje – tik baliai gamtoje.

Siūlo įvairių pramogų

"Pas mus apsistojusiems poilsiautojams siūlome plaukimą baidarėmis Dubysa, pasivaikščiojimus pėsčiųjų takais. Plaukiantiesiems patys sudarome maršrutą, nuvežame arba pasiimame iš sutartos vietos", – vardija Roma Zalensienė. Pačiame Kauno ir Jurbarko rajonų "pasienyje", prie šias savivaldybes skiriančios Dubysos įsikūrusioje sodyboje, ji su vyru Eimantu Zalensu kaimo turizmo paslaugas pradėjo teikti beveik prieš 20 metų. "Tai buvo tiesiog graži vieta, į kurią žmonės važiuodavo pabūti gamtoje. Taip sugalvojome, kad reikia svečius priimti, teikti apgyvendinimo paslaugas, – prisiminė Vilkijos apylinkėse įsikūrusių sodybų bendraturtė. – Netrukus ėmė steigtis kaimo turizmo sodybos, įstojome į asociaciją, pradėjome domėtis, ką siūlo kiti, kas siūloma užsienyje, ir mokytis – daugiausia iš praktikos."

Pradėję nuo vienos kaimo turizmo sodybos, vėliau jie išsiplėtė iki trijų. Gavę ES paramą prie Dubysos įrengė pėsčiųjų takus, stovyklavietę plaukiantiesiems baidarėmis, pastatė naują gyvenamąjį pastatą svečiams.

Į paslaugų verslą įsitraukė ir Zalensų sūnus su dukra bei jų antrosios pusės. "Mes pasiskirstę darbus. Vyras, sūnus dažniau atlieka ūkio darbus. Ir klientus pasiskirstome. Mes, tėvai, rusiškai gerai kalbame, vaikai – angliškai", – užsiminė R.Zalensienė.

Šeima dirba kartu

Kai vieni nusipirkę sodybas tam, kad jose vystytų kaimo turizmo veiklą, bankrutavo, Zalensai ne tik išliko, bet ir plėtėsi. Kas tai lėmė? "Yra kelios priežastys. Mes vieni pirmųjų į šį verslą atėjome. Antra, dirbame visa šeima. Samdomi darbuotojai kiaurą parą nedirbs ir už tave negalvos. Trečia – atsižvelgiame į tai, ko žmogus pageidauja. Stengiamės viską daryti atsižvelgę į kliento norus, o ne kaip norėtume mes patys. Stengiamės dirbti taip, kad žmonės norėtų pas mus sugrįžti, – sako R.Zalensienė. – Dabar kaimo turizmo sodybų pasirinkimas Lietuvoje – didžiulis. Paprastai žmonės apsuka ratą, ir tik tada sugrįžta."

Pašnekovė pripažįsta, kad į plyno lauko vidury įskūrusią sodybą poilsiautojus privilioti daug sunkiau, nei ten, kur graži gamta, kur šalia sodybos – upė ar ežeras.

kambinantieji užsisakyti nakvynę pas Zalensus dažnai klausia: ar sodyboje yra dviračiai? "Anksčiau siūlydavome ir dviračius, bet atvažiavusieji ant jų dažniausiai nesėda. Sodyba įsikūrusi miško pakraštyje, prie Dubysos – tai vietos, kur maloniau ir patogiau pasivaikščioti, o ne važiuoti dviračiu", – pasakoja sodybos šeimininkė.

Ne tik kaimo turizmas

Gyvenamųjų patalpų sienos čia nukabintos tapybos, fotografijos, grafikos darbais, koliažais. Tai dailininkų plenerų palikimas. Sodybų aplinką puošia skulptorių simpoziumų darbai. Dabar Zalensai ruošiasi Joninėms – per šią su kaimo kapelomis švenčiamą šventę į jų sodybą kasmet atvažiuoja vokiečių, estų turistų grupės.

Važiuojant nuo Vilkijos pusės į Zalensų sodybas 6 km reikia važiuoti žvyrkeliu. Sodybų šeimininkai apgailestavo, kad šis rajono pakraščio žvyrkelis vis neasfaltuojamas. "Šiais laikais vis daugiau turistų keliauja dviračiais, o dviračiu kratytis žvyrkeliu ir skęsti dulkių debesyse – menkas malonumas. Žinoma, ieškome kompromisų: atvažiuojame autobusiuku paimti dviratininkų nuo ten, kur baigiasi asfaltas, – užsiminė R.Zalensienė. – Tačiau ir dviratininkams, ir atvykstantiesiems automobiliais būtų daug patogiau, jei šis kelio ruožas būtų asfaltuotas."

Prieš pora metų Rokų seniūnijoje, Girininkų kaime, poilsio sodybą "9 vėjai" įkūrę Odeta ir Evaldas Subačiai iš anksto nusprendė: jie nebus kaimo turizmo sodyba, nesieks ir nevaizduos kaimo autentikos. "Sodybą kūrėme dešimt metų. Viskas čia skirta šiuolaikinio skubančio žmogaus poilsiui ir meditacijai. Pavienių žmonių nepriimame – rengiame pobūvius ir meditacines stovyklas. Tai yra dvi mūsų sodybos veiklos kryptys", – pasakojo O.Subačienė.

Dvejus metus iš eilės organizavę vaikų vasaros sovyklas šiemet sodybos savininkai turėjo jų atsisakyti. "Stovyklos neatsipirko finansiškai. Tačiau jų nerengiame ne dėl to – jei būtume galvoję tik apie pinigus, šios sodybos iš viso nebūtume įkūrę. Vaikų stovyklų šiemet neorganizuojame, nes aš pati nespėju, o rasti žmogaus, kuris degtų šia idėja, nepavyko. Nenorime stovyklų organizuoti bet kaip – siekiame, kad vaikai iš jų kažką išsineštų", – užsiminė pašnekovė.

Joja ir maži vaikai

Dažna kaimo turizmo sodyba siūlo išbandyti jodinėjimą. Jei norima, poilsiautojai į žirgyną nuvežami. Kauno rajone veikia keletas nedidelių šeiminių žirgynų, kurių savininkai gali pamokyti jodinėti ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Vaikams siūloma pradėti nuo ponių. Ringaudų seniūnijoje, Mitkūnuose, apie 20 ponių auginantis Lietuvos mažųjų žirgų asociacijos prezidentas Jonas Gricius dažnai sulaukia mažųjų svečių – jo ūkyje gimtadienius švenčia gyvūnus mylintys vaikai. Jie jodinėja, ragauja ožkos pieno, jogurto, sūrio – J.Gricius laiko ir ožkas.

Erdviame lauko užtvare laigo poniai. "Šitie gražuoliai – vokiečių "Classic" veislės, jų kūnai – labai proporcingi, kojos laibos. Turiu ir Falabellos, ir Šetlando ponių, ir mažiausių pasaulyje arklių – mini Šetlando ponių, ir Amerikos miniatiūrinį arklį", – didžiuodamasis pasakoja arkliukų savininkas.

Atvažiuoja pabraidyti purve

Nemažai pradedančiųjų alpinistų yra išbandę Zapyškio seniūnijoje, Jadagonyse, įsikūrios Pagonijos uolos trasas. Tai vienintelė Baltijos šalyse laipioti lauke skirta dirbtinė uola. Kopiantiesiems į 13 metrų aukščio betoninį statinį siūloma dvylika skirtingų lipimo takų. Įveikti šią uolą dažnai bando moksleivių grupės, vaikų gimtadienių, vakarėlių dalyviai.

"Kabinkis už laikiklių, remkis kojomis – nepamiršk, kad kojas turi", – į vertikalią uolą drebančiomis kojomis kopiantį paauglį drąsina jį prilaikančią virvę įtempęs instruktorius.
Pagonijos uola įkurta miško pakraštyje. "Organizuojame nuotykinius orientacinius žygius miške, taip pat – naktinius žygius. Įmonėms siūlome komandos formavimo užduočių atvirame ore. Šiemetinė naujovė – pelkyno pakraštyje įrengėme purvo trasas, kuriose reikia įveikti įvairias kliūtis. Kai kam tai tampa iššūkiu: reikia labai susiaurinti savo komforto zoną, kad galėtum panerti į purvą", – pasak renginių organizatoriaus, Pagonijos uolos savininko Skirmanto Paukščio, norinčiųjų išsimaudyti purve netrūksta. Jadagonys garsėja ir tuo, kad čia rengiamos tarptautinės šunų kinkinių varžybos. Pasak S.Paukščio, kaimo turizmo sodyboms šiais laikais neužtenka teikti vien tik apgyvendinimo paslaugų – poilsiautojai vis dažniau nori aktyvaus laisvalaikio.

Emilė Kaminskaitė

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė

Kauno rajonas, juosiantis Kauno miestą, atvykstančius turistus džiugina gamtos grožiu. Gražiuose kampeliuose įsikūrę ir jau ne vienus metus veikia daugiau nei dešimt kaimo turizmo sodybų. Jos skirtingos, tačiau tuo pat metu ir labai panašios, nes siūlo keliautojams ramų poilsį, prisilietimą prie kitokios, labiau kaimą primenančios aplinkos.

Smagu, kad sodybų savininkai ne tik teikia papildomų pramogų, tokių kaip baidarių nuoma, dažasvydis, pirtis, tačiau puoselėja kulinarinį paveldą, organizuoja šventes ir kuria darbo vietas vietos gyventojams.

Kauno rajono turizmo sektoriuje dirbantys verslininkai gali pasiūlyti paslaugų net išrankiausiems turistams. Čia laukiami ir adrenalino ištroškusieji, ir arklių mylėtojai, ir tradicijų išsiilgę žmonės.