Atvirukai, pasakojantys Kauno istoriją

Kauno miesto istorija tęsiasi jau kiek daug nei šešis šimtus metų, tačiau nelengva surasti informacijos, kaip šis Lietuvos miestas atrodė prieš šimtą ar du šimtus metų. Geriausi praeities liudininkai yra fotografijos, tačiau šiai meno šakai reikalinga technika atsirado vos prieš porą šimtmečių. Nors išvysti senojo Kauno vaizdus dabar mums leidžia tiek internetas, tiek specialiai išleisti leidiniai, galimybė fotografijas pamatyti ir paliesti gyvai pasitaiko ne kiekvienam.

Kauno fotografijos istorija

1839 m. Paryžiuje atsiradus fotografijai ši neilgai trukus pasiekė ir Lietuvą. Keliaujantys fotografai į Lietuvą atklysdavo jau 1843 m., o 1849 metais susikūrė ir pirmosios foto ateljė, kur šalies gyventojai galėdavo apsilankyti ir pasidaryti degerotipinį paveikslą.

Įdomu, jog pati seniausia Lietuvoje išlikusi degerotipija buvo padaryta būtent Kaune – 1844 m. ji priklausė turtingam dvarininkui Kletui Burbai. Tuo metu tai buvo brangi paslauga, nors ir pigesnė nei paveikslo tapyba.

Tiesa, į Kauną degerotipistai keliaudavo ne specialiai. Iš vakarų Europos fotografijos specialistai keliaudavo į Sankt Peterburgą (Rusija), todėl jie neišvengiamai turėdavo apsilankyti ir Kaune per kurį tuo metu vesdavo pagrindiniai susisiekimo keliai. Žinoma, Kaunas buvo ir pakankamai didelis miestas, kuriame netrūko aukštesnio sluoksnio gyventojų, kurie galėdavo sau leisti užsisakyti fotografijų.

Šią meno sritį į Kauną, galima sakyti, atnešė vokiečiai. 1864 m. Lietuvoje vyko sukilimas prieš tuometinę Rusijos imperijos valdžią, todėl Kauno mieste buvo vykdomos revizijos ir užfiksuota, jog tuo metu Kaune veikė dvi fotodirbtuvės, kurios abi priklausė vokiečių kilmės fotografams, atvykusiems iš Prūsijos.

Kaune „į lauką“ fotografija išėjo žymiai vėliau nei likusiame pasaulyje. Pirmosios Kauno nuotraukos, kuriame matosi miesto vaizdas, buvo užfiksuotos apie 1895-uosius metus. Rasti išlikusių to meto fotografijų yra beveik neįmanoma. Apie jų egzistavimą sprendžiama iš skelbimų tuometiniuose Sankt Peterburgo laikraščiuose, kuriuose buvo siūloma įsigyti Kauno miesto nuotraukų.

Plito atvirukų pavidalu

Labiausiai Kauno nuotraukos plisti pradėjo būtent atvirukų pavidalu. Neatsitiktinai dažnai teigiama, kad geriausi senosios fotografijos žinovai yra būtent atvirukų kolekcionieriai.

Itin daug Kauno nuotraukų po pasaulį paplito 1916-aisiais metais, kuomet Lietuva buvo okupuota vokiečių. 1915-ųjų metų gruodį okupavę Lietuvą vokiečiai kurį laiką draudė iš mūsų šalies siųsti laiškus. Praėjus maždaug mėnesiui nuo okupacijos, 1916 m. sausio 15 d., Vokietijos valdžia leido siųsti laiškus iš Lietuvos. Tiesa, šiuos buvo galima rašyti tik vokiečių kalba ir siųsti tik į Vokietiją, Austriją ir Vengriją.

1915-1918 m. buvo išleista daug atvirukų, kuriuose buvo užfiksuotos Kaunui svarbios istorinės akimirkos, informacija apie karo eigą, vokiečių karių gyvenimą bei įžymesnius asmenis.

„Kadangi atvirukuose nepavykdavo sutalpinti visos informacijos, kurią siuntėjas norėdavo pasakyti gavėjui, vaizdai ant atvirukų leisdavo taipogi susidaryti papildomą vaizdą“, – teigė atvirukus kolekcionuojantis Kaune įsikūrusios „GK Galerijos“ direktorius Kęstutis Z. Šafranavičius.

Dauguma atvirukuose vaizduojamų fotografijų buvo padarytos vokiečių fotografų, o ir patys atvirukai dažnai būdavo spausdinami Vokietijoje. Negana to, reikia prisiminti, jog šie senojo Kauno atvaizdai būdavo išsiunčiami į svetimas šalis, todėl didelė dalis jų yra likę Vokietijos kolekcionierių rankose ir nepasiekia Lietuvos.

Tiesa, kalbintam kolekcionieriui yra pavykę įsigyti nemažai šių atvirukų. Daugumą jų jis įsigijo būtent vienos parodos Berlyne metu.

Taip pat, jo teigimu, labai įdomu kolekcionuojant atvirukus tai, jog niekada neturėsi dviejų vienodų egzempliorių.

„Nepaisant to, kas pavaizduota ant atviruko, didžiausia vertė yra nugarėlėje. Kiekvienas atvirukas pasakoja savo istoriją. Kadangi šie siųsti buvo karo laikais, tai medžiaga, kurioje sudėti išgyvenimai ir jausmai, todėl galima pajusti tuometinę mieste tvyrojusią atmosferą,“ – teigė kolekcionierius K. Z. Šafranavičius, kuris eksponuoja šiuos atvirukus savo galerijoje „GK“.

Atvirukų savininkų jau seniai nebėra gyvų, todėl likę tik trumpi ant atvirukų nugarėlių užrašyti jų gyvenimo epizodai bei Kauno miesto vaizdai. Dauguma nuotraukose įamžintų statinių yra pakitę arba nugriauti, o kai kurios miesto vietos pakitusios neatpažįstamai.