„Nykoka“ vaisiai – daugiau nei nuspalvinti mūrai

Antrasis gatvės meno festivalis "Nykoka" padovanojo Kaunui ne tik dešimties dienų šurmulį, bet ir unikalių menininkų kūrinių, kurie priminė apie pamirštas erdves ir suteikė galimybę joms prisikelti naujam gyvenimui.

Formų ir spalvų dermė

Žinomas gatvės meno kūrėjas Morfai, išvaikščiojęs Kaune visas gatves, pažinęs kiekvieną skersgatvį, kiemą, savo kūriniui pasirinko Smalininkų g. esančio namo sieną.
"Namų kvartalėlis, kuriame piešiau savo kūrinį, po gatvių renovacijos su naujų žibintų skleidžiama šviesa kuria savotišką nuotaiką. Būtent šio namo sieną buvau nusižiūrėjęs gana seniai, tačiau 2014 m. festivaliui "Nykoka" siūliau kiek kitokį eskizą, kuriam šis fasadas tiko dėl savo gana kvadratiškos formos, tačiau tuomet mano projekto nepatvirtino paveldosaugos institucijos. Šiais metais grįžau su kiek santūresniu pasiūlymu ir jis buvo patvirtintas", – pasakojo Morfai.

Kuriant kompoziciją iš dviejų kvadratų, dailininkui buvo įdomi piešinio formų ir spalvų dermė. Piešinys kiek primena optinio meno kūrinius, bet menininkas nesiekė paprasčiausiai apgauti žiūrovo akių. Morfai svarbu, kad žiūrovas suprastų kompozicijoje esančių elementų judėjimo galimybę.

"Buvo įdomu dirbti per daug nedailinant linijų, galvojant tik apie tai, kaip darbas atrodys iš toli, o tai labai skiriasi nuo to, kai tapai darbą, kuris kabės kambaryje ir jį visada matysi iš arti", – festivalyje įgyta patirtimi dalijosi kūrėjas.

Simbolių kalba

Jauno dailininko iš Kupiškio Mario Skrupskio Kaune sukurtas piešinys buvo vienas iš sudėtingiausių ir didžiausio formato darbų, kokius menininkas yra sukūręs iki šiol.
Pasirinkęs Perkūno al. esančią maždaug 120 kv. m sieną, kūrėjas priėmė iššūkį. "Darbas buvo atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos universitetu, taigi jo sąsaja su sportu – labai ryški. Kūrinyje nupiešti sporto šakas vaizduojantys žvaigždynai. Kosmosas tai viena temų, kurias labai mėgstu. Šis darbas atspindi aukšto rezultato, siekio idėją. Kosmonautas simbolizuoja siekiamybę, jo skafandro stikle matyti atsispindintys aukso medaliai ir taurės", – pasakojo M.Skrupskis.

Menininką džiugino reakcijos, kurių jis sulaukė piešdamas. Teigiamas emocijas išreiškė tiek jauni, tiek vyresni miestiečiai. "Džiugina, kad piešinys sukelia žmonėms gerų emocijų, o tai yra vienas pagrindinių mano tikslų, skatinančių kurti. Noriu, kad menas sukeltų pozityvių emocijų, nes žmogus, kuris pamatęs tokį darbą nusišypso, bus laimingesnis ir savo pozityvumu, sąmoningai ar nesąmoningai pasidalys su sutiktais žmonėmis", – džiaugėsi menininkas. M.Skrupskis jaučiasi dėkingas festivaliui "Nykoka", jo sumanytojui Tadui Šimkui ir visiems, kuriuos sutiko viešėdamas Kaune, už galimybę tobulėti.

Šurmulio iliuzija

"Pasirinkta siena man pasirodė gana įdomi. Labiausiai patiko tai, kad seną ir nepatrauklų namą galiu paversti "akį traukiančiu" ir įgyvendinti vieną iš savo idėjų", – kalbėjo menininkas Linas Kaziulionis savo idėjai įgyvendinti pasirinkęs Aleksote, Veiverių g., stovintį namą. Dekoruodamas namo fasadą dailininkas piešė langus – kūrė įspūdį, kad namo fasade esama daugiau nei trys aukštai ir jame gyvena galybė gyventojų.

L.Kaziulionis pirmą kartą savo sumanymą įgyvendino ant didelio formato sienos, tad viskas, kas vyko dirbant prie kūrinio, jam buvo svarbi patirtis. Besidarbuojant prie namo fasado kūrėją linksmino miestiečių reakcijos: "Bepiešiant šalia esančioje sankryžoje sustoję vairuotojai taip užsižiūrėdavo, kad žaliam šviesoforo signalui įsijungus pamiršdavo pajudėti."

Menininkui Kaunas atrodo svetingas miestas, jame esą daug erdvių, kuriose galėtų rastis unikalių kūrinių. L.Kaziulionio nuomone, būtent festivalis "Nykoka" suteikia kūrėjams plačias galimybes įgyvendinti meno kūrinius ir prisidėti prie miesto įvaizdžio kitimo.

Tikslas – suartinti miestiečius

Festivalio metu kauniečiai ne tik galėjo stebėti menininkus, piešiančius savo kūrinius ant sienų, bet ir džiaugtis kitais spalvingais jų projektais. Tapytojas Vytenis Jakas Ožeškienės g. esančią "Kiemo galeriją" puošė vitražais iš veidrodžių šukių.

"Anoniminiam supynių fondui" atstovaujantys kūrėjai netikėčiausiose miesto vietose kabino ryškiaspalves supynes, skirtas ne tik patiems mažiausiesiems, bet visiems, kurie siekia kilti aukštai.

Architektas Ignas Talalas parengė projektą "Duok penkis" – simbolinę 194 žingsnių trasą, mininčią Kauno "Žalgirio" krepšinio komandos istorijos pradžią 1944 m. Kūrėjo idėja yra paskatinti žmones bendrauti. Santakos parke besidriekiantis asfaltuotas takas, menininko nuomone, galėtų būti vieta, kurioje priešpriešomis prasilenkiantys žmonės pasisveikina – duoda penkis vienas kitam. Savotiškas ritualas ne tik vienytų krepšinio sirgalius varžybų metu, bet suartintų miestiečius, skatintų šypsotis, atvertų galimybę užsimegzti naujoms pažintims.