- Janina Samulionytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liepos 26-oji – naujojo derliaus ir Onų vardadienio šventė. Šiais metais Lietuvos liaudies buities muziejus Onines ir rugiapjūtę kviečia švęsti šiek tiek anksčiau – liepos 23 dieną 12 val. Aukštaitijos gatviniame rėžiniame kaime.
Šalia kaimo augančių rugių laukas visus pakvies padirbėti. Ansamblių „Praviena“ ir „Liktužė“ nariai parodys, kaip buvo kertami ir rišami rugiai. Lankytojai susipažins su rugiapjūtės darbo įrankiais, pabandys patys surišti rugių pėdą. Po darbų svečių lauks garuojanti kiaušinienė, naujojo derliaus vaišės, dainos, šokiai, žaidimai ir vakaruška su ansambliu „Goštauta“.
O kokia buvo vasara tarpukario Lietuvos kaime? Visi prisivalgę vyšnių, trešnių, serbentų, mėlynių, aviečių. Šeimininkės prispaudusios sūrių, primušusios sviesto, nes karvės, priėdusios atolo, daug pieno duoda. Daržai nuravėti, o juose priaugę salotų, svogūnų, jau ir agurkų galima nusiskinti. Apie šventą Oną moterys pradėdavo pasignaibyti, nors dar nekasant, šviežių bulvių. Kero neišraudavo, iš po jo iškasdavo tik didesnes bulves. Leipalingio apylinkėse sakydavo: „Žiūrėk, jau jie apie šventą Oną bulvių vezdi“, o Rumšiškėse pasigirdavo: „Daug privezdėjau bulvių“.
Oninėms iškepdavo šviežios duonos, nes iki šios šventės stengdavosi nupjauti rugius. Nijolė Marcinkevičienė knygoje „Pavarėnis“ aprašo Dzūkijos rugiapjūtę: „Kap jau pažūro, kad rūgio grūdas iš varpos graitai išlakia, o patrynus rankom – kietas, sako, laikas rugius pjauc. Pjaudavom rankom (pjautuvais), dalgės buvo nemada. Apie šventų Onų jau būna nupjauta visi rugiai. Daugiausia pradeda pjauc nuo liepos 10 dzienos ir nevėliau kaip liepos 16. Jei vasara sausa, tai Onai rugių an lauko neliekci. Pastaikė kelios liecingos vasaros, tai ir po šventai Onai dar kap kas pjovė. Pjauna cik šokiom dzienom. Sekmadienį niekas nei pjovė, nei vežė, sausi, lis sulis, bet jau sekmadienis yr šventa. Piršto nepajudzino“.
Po Oninių, grižę iš laukų, pavargę nuo darbų, vakarienę valgydavo užsidegę žiburį. Visoje Lietuvoje buvo žinomas toks valgymo paprotys: prieš valgant tais metais kokį nors naują valgį, vyresnysis surėždavo jaunesniam šaukštu į kaktą, sakydamas: „Naujiena“. Jaunesnis, norėdamas vyresniam surėžti, turėdavo išgauti jo leidimą netiesioginiu klausimu. Pavyzdžiui, jis sakydavo, kad arkliai tempė vieškeliu vežimą ir pamatė ant kelio gulintį akmenį. Ar galima jį aplenkti? Jei paklaustasis nesuprasdavo, kas slypi šiame klausime ir atsakydavo teigiamai, tai gaudavo šaukštu į kaktą. Kruonio apylinkėse pasakojo: „Jei pirmą kart tais metais valgai bulves, batvinius, kopūstus, kugelį, blynus, tada tėvelis šaukštu į kaktą ir sako: „Navyna”. Vaikai tėvui šaukštu į kaktą netrenkdavo. Pirmiau tėvai buvo labai pagerbti“. Kėdainiuose, trenkdami šaukštu į kaktą, sakydavo: „Švieži navyna“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...