Į Raudondvarį atkeliavo Lietuvos didikų herbai

Raudondvario pilyje galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atspindinčių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį. Čia iki spalio veiks paroda, kurioje eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai didikų herbai, galima pamatyti įvairiais simboliais papuoštų lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių. Viena graviūra mena XVI a.

Europoje herbai paplito XII a. per kryžiaus karus. Herbų kilmė – riterių ženklai, žymintys asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai tapo paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje.
Tikroji Lietuvos heraldika atsirado tik po šalies krikšto, kai ginkluoti kariai ėmė ženklinti savo vėliavas, skydus, šalmus, apsiaustus. Vėliau linijinius, iš simbolių kilusius piešinius imta rėminti skydo lauku, spalvinti.

Svarbi Lietuvos heraldikos paveldo dalis yra totorių tamgos.

Pirmieji kilmingų lietuvių herbai atsirado XIV a. pabaigoje. Didelę įtaką lietuviškajai heraldikai padarė lenkai. Pagal 1413 m. Horodlės sutartį 47 lietuvių bajorų šeimos gavo lenkiškus herbus. Su Lenkijos karaliaus Jogailos žinia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto parinktoms 47 lietuvių bajorų katalikų šeimoms buvo suteikti lenkų šeimų herbai.

Pamažu susiformavo herbų grupė, kuria ir dabar didžiuojasi išlikę bajorų palikuonys. Bemaž visi herbai turėjo vardus.

1615 m. rugsėjo 2 d. Kauno vėliavininkas Jonas Dziavaltauskas, laiške Mikalojui Kiškai užsiminęs apie Raudondvario pilį, tikėtina, priklausė Trijų trimitų (Trąby) herbui. Šis lenkiškas herbas naudotas ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Žinomiausios šiam herbui atstovavusios giminės - Radvilos, Narbutai, Astikai. Šį herbą naudojo ir dar 188 giminės. Skydo sidabriniame lauke – trys juodi trimitai, kiekvienas jų dekoruotas dviem aukso juostomis.

Norėdami pabrėžti nepriklausomybę ir laisvieji miestai pradėjo kurti savo herbus. Lietuvos miestų heraldikos atgimimu galima laikyti 1966 m., kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija – pirmoji tokio pobūdžio institucija per visą Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį.