Vilniuje atsidarė „Bambalynė“ – atsvara vyninėms

Vilniaus senamiestyje įsikūrusi "Bambalynė" (Stiklių g. 7) nėra tipiška aludė. Jos klientai ateina ne prisigerti, bet degustuoti. O šeimininkai kultūringus svečius priima kaip šeimos narius.

Pratina žmones degustuoti

"Sėdėjome kartą su vyru vyninėje, nors jis vyno apskritai nemėgsta, ir šnekučiavomės. Sako, na, tu tik pažiūrėk, kas čia ypatinga, vyno butelių pristatyta, žmonės sėdi, gurkšnoja, ir tiek. Pristatykime "bambalių" ir padarykime "bambalynę", – juokėsi prisimindama idėjos pradžią specializuotos lietuviško alaus parduotuvės savininkė Gintarė Orlauskienė ir neslėpė, kad ir parduotuvė, ir jos pavadinimas buvo vyro idėja.

Iš pradžių ši mintis jai pasirodė atstumianti – vaizduotėje iškildavo kaimo parduotuvėlių lentynos su daugybe baisių butelių. Tačiau pasidomėjusi daugiau įsitikino: Lietuvoje gerų alaus daryklų, galinčių pasiūlyti įdomios produkcijos, tikrai yra. "Dabar visur tik vyninės, bet juk reikia pripažinti: esame aludarių, o ne vyninių kraštas", – įsitikinusi ji.

Tačiau "Bambalynės" principas į vyninės labai panašus – ateini, pasivartai butelį, apžiūri, jei susidomėjai, gali šeimininkų apie alų paklausti daugiau, o patikusį gali nusipirkti ir neštis namo arba gerti čia pat, mažoje jaukioje salėje. Šiuo metu alaus rūsyje yra apie 50 rūšių lietuviško alaus, šis skaičius nuolat didėja.

"Mūsų tikslas, ir manau, kad bent kol kas pavyksta jo laikytis, kad žmonės ateitų ir degustuotų. Aišku, žmonės čia geria ne vandenį, bet jie žino, kad prisigerti pas mane – nevalia, o jei elgsis nekultūringai, aš galiu paprašyti išeiti. Butelį jie bet kada gali užsikimšti ir išsinešti", – aiškino G.Orlauskienė ir džiaugėsi, kad kol kas nemalonių incidentų pavyko išvengti.

Sarmatizmo mokestis

Tam, kad "Bambalynė" netaptų norinčių tik kuo pigiau prisigerti žmonių vieta, už vaišinimąsi vietoje čia įvestas dviejų litų vadinamasis sarmatizmo mokestis (kai kuriose vyninėse atitinkamai taikomas kamščio mokestis).

"Istorijoje buvo vadinamasis sarmatizmo laikotarpis. Tuomet šeimai būdavo leidžiama išsivirti nedidelę bačką alaus tik vestuvėms, krikštynoms ar kitoms ypatingoms progoms. Turtingesniems žmonėms, pavyzdžiui, bajorams, bačkos galėjo būti dvi. Man ši idėja labai patiko. Sarmata turėtų būti gerti pigų alų", – juokėsi G.Orlauskienė.

Tačiau gąsdinti klientų aukštomis kainomis ji neketina – litras alaus čia kainuoja maždaug nuo 6 iki 15 litų. "Alus vis tiek yra pigus produktas. Kad ir kokia bus aplinka, kad ir kaip žmogui čia patiks, jei bus per brangu, jis ateis vieną kartą, bet nebegrįš. O mes norime, kad žmonės čia lankytųsi", – aiškino "Bambalynės" vadovė, sarmatizmo mokestį vadinanti tiesiog simboliniu, skirtu šiek tiek atrinkti publikai.

Užkandžiams – šnipukai

Norintys leisti vakarą "Bambalynėje" gali gauti ir užkandžių. Visi jie – tik lietuviška produkcija. "Gana nemažai keliauju po pasaulį. Italijos, Ispanijos vyninėse prekiaujama tik jų vietos gaminiais. O juk mūsų ne prastesni. Kumpiai, sūriai, lašinukai, vytintos dešros – žmonės juos ir čia valgo, ir namo nešasi", – kalbėjo G.Orlauskienė.

Tačiau didžiausią įspūdį svečiams, ypač iš užsienio, padaro kiaulių šnipukai. Kai kuriems reikia įsidrąsinti, kad išdrįstų jų paragauti, tačiau skoniu lieka labai patenkinti. "Užsuko neseniai tokia japonų pora, papjausčiau tų šnipukų net neklaususi. Pavalgė, klausia, kuri čia vieta, šlaunis ar kumpis. Kai parodžiau, kad nosis, tai labai juokėsi ir negalėjo patikėti, bet jiems buvo labai skanu", – džiaugėsi "Bambalynės" vadovė.

Dar vienas firminis patiekalas – tradicinis lietuviškas suvožtinis, kurį skubantys klientai mielai pasiima pietums. "Imame tikrą lietuvišką duonos bandą, lietuviškų dešrelių, dar pagardiname firminiu poaštriu padažu – žmonėms labai patinka", – tikino ji.

Dirba tik šeima

Kol kas "Bambalynėje" dirba tik pati G.Orlauskienė, jos sesuo, barmeno pareigų laisvalaikiu nesibaido ir projektuotoju dirbantis vyras. "Jei mes ką nors samdysime, jie dirbs ne kaip sau", – įsitikinusi moteris.

Todėl kasdien nuo 11 val. ji jau būna alaus parduotuvėje, jei reikia – priima klientus, o kol jų nėra – tvarko dokumentus ar derasi su tiekėjais. Kada "Bambalynė" bus užrakinta, priklauso ir nuo klientų, ir nuo šeimininkų nuotaikos. Alumi čia prekiaujama iki 22 val., bet jei kas nors iki to laiko nusipirkęs nori pasėdėti ilgiau, jo niekas nevaro.

"Per tuos du mėnesius, kai mes veikiame, žmonės kažkaip jau priprato. Patys prašo, kad pasakyčiau, kai jau norėsiu uždaryti, ir jie išeis. Bet kartais taip užsiplepi, susibendrauji, kad į laikrodį net nežiūri, o klientai tampa draugais", – džiaugėsi komunikabili moteris ir pasakojo, kad jai susižeidus koją klientai nešė ne tik medikų telefonų numerius, bet ir įvairių tepalų, vaistų.