Virusų tyrinėtojas: pandemijos pasaulyje ir toliau kils

– Nesinori gąsdinti žmonių, bet tų virusų yra begalės. Apie kokį jūs konkrečiai kalbate ir ar tas virusas, ta liga gali pasiekti Lietuvą?

– Daugiausiai kalbama apie mano pranešimą „Login“ konferencijoje. Joje pristačiau PSO ekspertų paruoštą ligų sąrašą, kurios nėra gerai pažintos mokslininkų. Tai reiškia, kad gerai nesuprantame, kaip jos yra perduodamos, todėl negalime sukurti efektyvių intervencijų veiksmingiausiai panaudodami savo ribotus išteklius. Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena – SARS ir MERS koronavirusai. SARS koronaviruso pandemija mokslininkams nebuvo kažkoks siurprizas. Kita liga, apie kurią tikrai nedaug kas buvo girdėję, tai – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Šią ligą perneša tam tikros rūšies erkės. Arčiausiai mūsų ji jau paplitusi Pietų Europoje, arba – Kanuose, Italijoje, Iberijos pusiasalyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje daug erkių, bet, laimė, kalbame ne apie mūsiškes, kitos rūšies?

– Taip, tačiau visuomet kyla ilgalaikė rizika. Kuomet mes kalbame apie klimato kaitą, mes suprantame, kad šiaurinėse platumose klimato sąlygos tampa vis palankesnės kitoms vabzdžių rūšims, taip pat ir erkių. Jos plinta ten, kur joms sąlygos palankesnės.

– Ar tą Krymo-Kongo karštligę gali perduoti žmogus žmogui?

– Nelabai, nes tam reikalingas labai artimas kontaktas, pasikeitimas įvairiais kūno skysčiais.

Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena jų – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė

.

– Dar kalbama apie grėsmę keliančius Zika virusą, Lūžių slėnio karštligę, Lasos karštinę ir kitas. Girdėti pavadinimai, bet ar šios, atrodytų toli nuo Europos egzistuojančios ligos, gresia ir Lietuvai? Juk  virusams sienos neegzistuoja…

– Viskas priklauso nuo keliautojų ir būtent tose šalyse esančių problemų. Pavyzdžiui, jeigu kažkas būtų atsidūręs 2013–2016 metais Siera Leonėje, Vakarų Afrikoje, būtų kilusi rizika užsikrėsti Ebolos virusu. Jeigu asmuo keliauja po Vakarų Afrikos regioną, priklausomai nuo to, kur jis apsistoja, yra rizika užsikrėsti Lasos karštine nuo tam tikros graužikų rūšies. Tad kiekvienas, kuris keliauja į padidintos rizikos šalis, turėtų pasidomėti apie tas rizikas ir, kiek įmanoma, jų vengti.

– Ir dar minėjote apie vieną mistinę ligą pavadinimu X. Kas tai?

– PSO ekspertų liga X buvo apibrėžta kaip kvietimas mąstyti šiek tiek plačiau, neapsiribojant ties viena kažkokia konkrečia infekcija. Liga X laikoma kaip ištisos virusų grupės, apie kurias mes galbūt žinome, bet nėra pas mus pakankamai ištirtos, nes tų atvejų būta nedaug. Tad turima omenyje, kad reikėtų šias X ligas geriau ištyrinėti ir pažinti.

– Kaip gyventi žinant, kad egzistuoja daugiau virusų ir net baisesnių nei koronavirusas? Juk neužsidarysi tarp keturių sienų…

– Pirmiausiai, ką mes galime padaryti, tai apsišviesti, kokios aplinkui egzistuoja grėsmės. Įsivertinti, kiek jos realistiškos. Ir galbūt nereikėtų pernelyg rūpintis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Toks paprastas palyginimas – lipant į vonią mums tikrai nereikia apsauginės liemenės, kuri būtina sėdant į valtį jūroje.

– Apsauginės kaukės, dezinfekciniai skysčiai neturėtų dingti iš mūsų buities?

– Tikrai taip. Man visada atrodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kada siaučia kvėpavimo takų virusai, visada reikėtų stengtis apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Ypač būnant uždaroje patalpoje, kur yra daug žmonių.