- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liepos viduryje NASA erdvėlaivis per beveik dešimtmetį tunkantį skrydį jau bus nukeliavęs maždaug 5 mlrd. kilometrų ir 12 500 km atstumu praskries pro Plutoną, bene paslaptingiausią nykštukinę planetą. Mažas šaltas ir neįtikėtinai tolimas Plutonas nuo seno šykščiai saugojo savo paslaptis, tačiau žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje apžvelgiama ne tik „New Horizons“ kelionė, jau atskleistos Plutono paslaptys, bet ir mokslininkų prognozės, ką jie tikisi išvysti liepos 14-ąją.
2006 m. iš Floridos paleistas erdvėlaivis nuskriejo per Saulės sistemą kasdien vidutiniškai įveikdamas beveik 1,6 mln. km. Po kiek daugiau nei metų jis pasiekė Jupiterį ir, pasinaudojęs planetos milžinės gravitacijos jėga greičiui padidinti, sutaupė beveik ketverius kelionės metus. Tačiau „New Horizons“ prireikė dar aštuonerių metų pasiekti Plutoną, skriejantį vidutiniškai 40 kartų toliau nuo Saulės nei Žemė.
„Jei viskas pavyks, trumpas artimas „New Horizons“ ir Plutono kontaktas suteiks informacijos apie paskutinį dar neištyrinėtą klasikinės Saulės sistemos pasaulį. Mokslininkai tikisi pagaliau išvysti tik 1930 m. atrasto Plutono bei didžiausio jo palydovo Charono paviršius. Jie nutuokia, ko galima tikėtis, bet užtikrintai galima pasakyti tik tai, kad Plutonas pažers siurprizų“, – rašoma „National Geographic Lietuva“ publikuojame straipsnyje.
Nors Plutonas nebelaikomas planeta (2006 metais jis pervadintas į nykštukinę planetą), toks jis ne vienintelis. Tūkstančiai panašių dangaus kūnų sudaro Koiperio juostą – neaprėpiamą nuolaužų žiedą už Neptūno orbitos, kuriame yra daugybė kometų ir apledijusių nykštukių. Ankstyvųjų Saulės sistemos vystymosi etapų pėdsakų Žemėje seniai nebeliko, bet jų galima išvysti šiuose 4,6 mlrd. metų senumo luituose.
„Mokslininkai tikisi, kad krateriai Plutono ir Charono paviršiuose padės geriau suprasti, iš kokių objektų susideda Koiperio juosta, ir atkurti jos raidą. Šiuos matavimus atlikti sunku, bet jie būtini siekiant patikrinti idėjas, kaip didžiųjų planetų migracija formavo Saulės sistemą ankstyvaisiais jos etapais.
Surinka informacija apie nykštukinę planetą taip pat gali suteikti mokslininkams galimybę pažvelgti į procesus, suformavusius Žemę. Kadaise mūsų ką tik užgimusį pasaulį gaubė dujinis vandenilio ir helio apvalkalas. Per milijonus metų tą atmosfera ištrūko į kosminę erdvę, o Plutonas yra vienintelė vieta Saulės sistemoje, kur šį procesą galima pamatyti šiandien, nors šios planetos atmosferą sudaro azotas. Mokslininkai taip pat mano, kad Plutono palydovas Charonas susiformavo po didžiulio susidūrimo, panašaus į tą, dėl kurio atsirado mūsų Mėnulis“, – mokslininkų viltis atskleidžia „National Geographic Lietuva“.
Likus mažiau nei kelioms savaitėms iki priartėjant prie Plutono, mokslininkai atidžiai analizuoja naujausias „New Horizons“ nuotraukas ir ieško bet kokių judančių taškų, kurie išduotų kokį nors nematytą dulkes skleidžiantį palydovą, galintį nepataisomai sugadinti erdvėlaivį. Tam atvejui, jei kelyje pasitaikytų pavojų, mokslininkai parengė kelias kitas galimas trajektorijas per Plutono sistemą. Perskriejęs ją sėkmingai, erdvėlaivis „New Horizons“ keliaus toliau, Koiperio juostos link.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujausias mokslininkų tyrimas šokiruoja: laukia badas, konfliktai, masinė migracija13
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmon...
-
Užkrečianti gimnazistų motyvacija3
Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu. ...
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių10
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?20
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...