- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip prieš 50 metų fizikas Freemanas Dysonas žurnale "Science" paskelbė šiek tiek beprotišką idėją – hipotezę apie tai, jog pažengusios civilizacijos gali būti pajėgios savo žvaigždę apgaubti milžinišku sferos pavidalo kokonu, kuris surenka žvaigždės energiją ir kurio viduje verda gyvenimas.
Mokslininkai į tokią idėją pro pirštus nežiūri. Maža to, buvo keletas mokslinių mėginimų visatos tyruose paieškoti infraraudonųjų tokių sferų požymių. Tačiau Bogazicio universiteto (Turkija) fizikai Ibrahimas Semizas ir Salimas Oguras galbūt rado paaiškinimą, kodėl tokių megastruktūrų dar neaptikome ir vargu ar kada nors aptiksime. Jei Daisono sferos egzistuoja, jos turbūt yra gerokai mažesnės nei buvo manoma iki šiol.
F. Daisonui pasiūlius idėją apie kolosalias kosmines buveines, mokslininkai mėgino įsivaizduoti, kaip tokios struktūros galėtų fiziškai funkcionuoti, ypač Saulės tipo žvaigždės atveju. Tiesa, tuomet būtų keletas galbūt sunkiai įgyvendinamų reikalavimų.
Vienas jų – Daisono sfera turėtų būti statoma maždaug 1 astronominio vieneto atstumu nuo žvaigždės. Kaip tik tiek skiria Žemę ir Saulę. Tai reikštų, jog sferos pavidalo statinys būtų sunkiai suvokiamo 300 mln. km skersmens! Kiek tam reikėtų medžiagų! Ką ir kalbėti apie tokiam statybų projektui reikalingą energiją, laiką, kitus išteklius.
Kita bėda – Daisono sferos paviršiuje būtų labai menka gravitacija. Norint ant tokios gyventi, žmonijai reikėtų arba genetinės modifikacijos, arba galingos dirbtinės gravitacijos sistemos. Nė prie vieno iš šių dalykų mums nėra pavykę priartėti net teoriškai.
Ir visai kas kita, jei Daisono sferos projektui būtų pasirinkta ne karšta geltonoji nykštukė, o blausesnė ir vėsesnė baltoji nykštukė, kuri yra ne kas kita, o savo egzistavimą užbaigusios geltonosios nykštukės liekana.
I. Semizas ir S. Oguras samprotauja, kad jei prie Saulės tipo žvaigždės evoliucionavusi civilizacija sugebėtų išgyventi žvaigždės išsipūtimą į raudonąją milžinę ar net novos sprogimą, jos atstovai, ko gero, pajėgtų aplink buvusios žvaigždės vietoje likusią baltąją nykštukę pastatyti Daisono sferą.
Gyvybės zona baltosios nykštukės prieigose būtų gerokai arčiau. Minėti mokslininkai paskaičiavo, kad metro storio sferos sienai aplink baltąją nykštukę reiktų 10²³ kilogramų medžiagos. Tai yra šiek tiek mažiau už mūsų Mėnulį. Maža to, mokslininkų skaičiavimu, tokioje sferoje būtų žemiškajai artima gravitacija.
Tiesa, yra vienas „bet“. Baltosios nykštukės yra gerokai blausesnės už Saulės tipo žvaigždes. Infraraudonieji baltųjų nykštukių pėdsakai gerokai silpnesni ir juos sunkiau aptikti. Jei prie tokių nykštukių egzistuoja civilizacija, gali praeiti dar marios laiko, kol žmonija turės pakankamai galingus teleskopus, kad juos pavyktų užfiksuoti iš Žemės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?19
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...