Izraelio pirmasis mėnuleigis atsiuntė į Žemę „asmenukę“

Nuotrauką, kurioje matyti dalis erdvėlaivio „Beresheet“ su Žeme fone, gavo misijos kontrolės centras Izraelio Jehude, sakoma projekto pagrindinių partnerių išplatintame pareiškime.

Bendradarbiaujančios nevyriausybinė organizacija „SpaceIL“ ir valstybinė įmonė „Israel Aerospace Industries“ (IAI) vasario 22 dieną paleido nepilotuojamą aparatą „Beresheet“ (Pradžia) iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

585 kg sveriantį aparatą į Mėnulį išskraidino JAV verslininko Elono Musko (Ilono Masko) privačios bendrovės „SpaceX“ sukurta raketa „Falcon 9“.

Planuojama, kad misija tęsis septynias savaites, o „Beresheet“ turi nusileisti ant Mėnulio balandžio 11 dieną.

Iki šiol tik Sovietų Sąjungos, JAV ir Kinijos aparatai įveikė 384 km atstumą ir nusileido ant mūsų planetos palydovo.

Izraelio misija vyksta praėjus 50 metų po pirmojo amerikiečių astronautų išsilaipinimo ant Mėnulio paviršiaus.

Sausio 3 dieną kinų Mėnulio deivės vardu pavadintas zondas „Chang'e 4“ sklandžiai nusileido atokioje Mėnulio dalyje ir tapo pirmuoju tai padariusiu aparatu. Prieš tai, 2013 metų pabaigoje, kinai į Mėnulį nusiuntė savo bandomąjį zondą.

Izraeliui svarbiausia misija buvo pats nusileidimas Mėnulyje, tačiau „Beresheet“ taip pat yra instrumentų, leisiančių išmatuoti Žemės palydovo magnetinį lauką, o tai padės suprasti, kaip susiformavo Mėnulis.

Aparatas taip pat skraidina „laiko kapsulę“, kurios viduje yra Biblijos tekstas, mikroskopiškai išgraviruotas ant nedidelio metalinio disko, Izraelio vėliava bei skaitmeninių failų su vaikų piešiniais, izraelietiškomis dainomis ir Holokaustą išgyvenusio žmogaus prisiminimais.

Po šiųmečių Kinijos ir Izraelio misijų Indija sieks tapti penktąja Mėnulį pasiekusia valstybe. Pavasarį orbitinis zondas „Chandrayaan 2“ turėtų nugabenti aparatą, nusileisiantį ant Mėnulio paviršiaus ir rinksiantį duomenis.

Japonija 2020–2021 metais irgi planuoja į Mėnulį pasiųsti savo mėnuleigį SLIM, tirsiantį kosminio kūno vulkanus.

Tuo metu amerikiečiams, kurį paskutinį kartą Mėnulyje išsilaipino 1972 metais, sugrįžimas į Mėnulį tapo oficialia NASA politika, rodo 2017 metais prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patvirtintos gairės.

NASA, izraeliečių aparate sumontavusi įrangą, leidžiančią perduoti signalus iš Mėnulio, ragina Amerikos privataus aerokosminio sektoriaus bendroves teikti planus dėl JAV zondų statymo ir paleidimo.

JAV kosmoso agentūra planuoja iki 2026 metų pastatyti nedidelę kosminę stotį „Lunar Gateway“ („Vartai į Mėnulį“) ir išvesti ją į Žemės palydovo orbitą. Be to, NASA ketina ateinantį dešimtmetį surengti pilotuojamą misiją į Marsą.