- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pagaliau!“, „Nuostabu“, „Gera žinia“. Praeitą savaitę taip džiūgavo „Facebook“ puslapio „Padėkime ereliams“ sekėjai, sulaukę žinios, kad į Lietuvą sugrįžo mažojo erelio rėksnio patelė Metida.
Sugrįžo ir iškart nuskubėjo prie lizdo Kaišiadorių rajone, kur jos jau laukė kiek anksčiau sugrįžęs patinas Kaunas. Kuo ypatingi šie ereliai, ne tik turintys vardus, bet ir stebimi puslapio sekėjų?
Mažieji ereliai rėksniai – tikri Europos gyventojai, didžioji jų pasaulinės populiacijos dalis gyvena būtent Europos sąjungos šalyse. Tačiau žiemoti šie paukščiai skrenda toli – į pietų ir pietryčių Afrikos valstybes. Nors mūsų Lietuva yra maža šalis, tačiau esame labai svarbūs šiai rūšiai: Lietuvoje gyvena net 10 proc. visų pasaulio mažųjų erelių rėksnių. Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau pastaruosius dešimtmečius dėl intensyvios žemdirbystės ir ūkininkavimo miškuose buvo stebėtas jų mažėjimas. Mažieji ereliai rėksniai įtraukti į saugomų rūšių sąrašą, saugomi pagal EB Paukščių direktyvą, saugomos visos žinomos jų lizdavietės, tačiau ir to kartais nepakanka. Norint užtikrinti tinkamą rūšies apsaugą, reikalingos kuo išsamesnės žinios apie rūšį, ne tik jos veisimosi vietoje, bet ir visame migracijos kelyje. Būtent todėl mažųjų erelių rėksnių pora Kaunas ir Metida buvo paženklinti GPS siųstuvais, leidžiančiais jau antrus metus stebėti, kur ir kaip skrenda šie ereliai.
Kaunui ir Metidai siųstuvai buvo uždėti 2017 metų vasaros pabaigoje Kaišiadorių rajone, netoli lizdo. Siųstuvai kas keliolika minučių fiksuoja tikslią erelių buvimo vietą, jų kūno padėtį, aktyvumą bei perduoda šiuos duomenis nuotoliniu būdu. Todėl žinome, kad tą rudenį ereliai į kelią pakilo atskirai, žiemoti skrido tuo pačiu keliu, nors nevienodais tempais. Skirtingai nei veisimosi metu Lietuvoje, žiemodami ereliai neprisiriša prie teritorijos, klajoja didelius atstumus. Ir nors dalis klajonių teritorijų persidengė, ši erelių pora tolimoje Afrikoje taip ir nesusitiko. Tačiau pernai pavasarį abu sėkmingai sugrįžo į tą patį mišką Kaišiadorių rajone, Kaunas įveikęs daugiau kaip 26 tūkstančius kilometrų, o Metida – net 32 tūkstančius! Ir visgi Metida smarkiai vėlavo sugrįžti, galbūt todėl ši pora pernai neperėjo, tačiau visą sezoną laikėsi kartu, susikrovė naują lizdą. Na, o rudenį vėl atskirai pakilo į skrydį ir šią žiemą praleido vėlgi ne kartu.
Kur yra ir ką veikia šie ereliai gali žinoti kiekvienas, sekdamas naujienas „Padėkime ereliams“ paskyroje „Facebook“. Todėl vos ereliams pakilus skristi atgal į Lietuvą, daugybė žmonių nekantriai sekė ir stebėjo, kaip greitai šie ereliai skrenda, ar sėkmingai įveikia pavojingas dykumų zonas, šalis, kuriose šie ir kiti paukščiai vis dar šaudomi pramogai. Šiandien galime ramiai atsikvėpti – abu ereliai sėkmingai ir laiku sugrįžo, susitiko prie savo lizdo ir, kaip tikisi specialistai, sėkmingai perės. Erelių siųstuvai yra su saulės baterijomis, todėl tikėtina, kad šią erelių porą bus galima stebėti dar ne vienus metus.
Mažųjų erelių rėksnių kelionės ir jų apsaugos iniciatyvos vykdomos savanoriška nevyriausybinės organizacijos iniciatyva, Kauno ir Metidos siųstuvų įsigijimą parėmė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai METIDA“. Iniciatyvos organizatoriai teigia, kad norint sukaupti daugiau žinių ir daryti apibendrinimus, reikėtų stebėti dar bent kelis šios rūšies paukščius, todėl visi neabejingi gamtai žmonės kviečiami prisidėti prie šių žinių rinkimo ir erelių apsaugos, skiriant savo 2 proc. GPM ar prisidedant kitokia parama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas9
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...