- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
-
Naktiniame danguje – retas reiškinys
Astronomijos mėgėjai pirmadienį galėjo pirmąkart per kelis dešimtmečius grožėtis įspūdingu reginiu, kai didesnis negu įprasta Mėnulio diskas per visišką užtemimą nusidažė raudona spalva.
Šis astronominis reiškinys buvo matomas abiejuose Amerikos žemynuose, Europoje, Vakarų Azijoje ir Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje.
Jį lėmė ypatingas Saulės, Žemės ir labiau prie mūsų planetos priartėjusio Mėnulio tarpusavio išsidėstymas, kuris truko ilgiau negu valandą nuo 2 val. 11 min. Grinvičo (5 val. 11 min. Lietuvos) laiku.
Tuo metu Mėnulis pasiekė artimiausią Žemei savo orbitos tašką, vadinamą perigėjumi. Kaip visada jo užtemimas vyko esant pilnačiai.
Vaizdai iš Prancūzijos, Argentinos ir Jungtinių Valstijų aiškiai užfiksavo, kaip mėnulio užtemimas pasiekia įspūdingą raudonąjį finalą.
Perigėjuje esantis „supermėnulis“ buvo 30 proc. ryškesnis ir 14 proc. didesnis lyginant su pilnatimi apogėjuje – tolimiausiame nuo Žemės orbitos taške. Apogėjuje esantis Mėnulis būna maždaug 49,8 tūkst. km toliau nuo mūsų planetos negu būdamas perigėjuje.
Kaip tik tuo metu Žemė atsiduria tiesioje linijoje tarp savo palydovo ir Saulės, mesdama ant Mėnulio savo šešėlį.
Tačiau dalis šviesos, prasiskverbusius per Žemės atmosferą, nudažys tą dangaus kūną baugiai raudona spalva, sukurdama „kruvinojo mėnulio“ reginį.
Brukline minios žmonių susirinko aikštėse ir šaligatviuose, kad galėtų savo išmaniaisiais telefonais įamžinti šį retą reiškinį, tačiau kituose JAV miestuose, tarp jų ir Vašingtone, sąlygos stebėjimui nelabai tiko dėl debesų.
Dėl šio neįprasto dangaus reiškinio kilo kalbų apie priartėjusią apokalipsę tarp kai kurių Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios sekėjų.
Todėl šios mormonų Bažnyčios vyresnieji buvo priversti paskelbti pranešimą, kuriame perspėjo nepasiduoti panikai. Jis nurodė, kad nors mormonai ir turi būti „dvasiškai ir fiziškai pasirengę gyvenimo pakilimams ir nuosmukiams“, jiems sykiu reikia vengti „įsitraukti į kraštutines pastangas numatyti katastrofinius įvykius“.
Mėnulis panašioje pozicijoje atsiduria kiekvieną mėnesį, bet dėl orbitos plokštumos pasvirimo jis dažniausiai praskrieja aukščiau arba žemiau Žemės šešėlio, todėl pilnatis paprastai būna be užtemimų.
Jaunesniems negu 33 metų žmonėms tai buvo pirmoji galimybė pamatyti „kruvinąjį supermėnulį“.
Vėliausias toks užtemimas, kuris buvo tik penktasis nuo 1900-ųjų, įvyko 1982 metais, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA. Šis reginys pasikartos tik 2033 metais.
Šis įvykis tampa ne vien įspūdingu reginiu, bet kelia mokslininkų susidomėjimą.
Per 24 Žemės dienas trunkantį Mėnulio ciklą mūsų planetos palydovo paviršiaus temperatūra paprastai svyruoja nuo 121 laipsnio Celsijaus Saulės apšviečiamose vietose iki -115 laipsnių šešėlyje.
Šie pokyčiai mokslininkams padeda tyrinėti Mėnulio plutos sandarą, nes kietos uolienos įšyla ir atvėsta lėčiau negu smėlį primenančios dulkės.
Tačiau per pirmadienį vykusį užtemimą temperatūros pokyčiai bus daug staigesni ir atspindintys sekliausio paviršiaus sluoksnio sandarą, sakė NASA Mėnulio orbitinio zondo projekto vyriausiojo mokslininko pavaduotojas Noah Petro (Nojus Petras).
„Šis beveik akimirksniu įvyksiantis pokytis mums byloja apie kelis sekliausius paviršiaus centimetrus. Atliksime labai tikslius, unikalius ploniausio paviršiaus sluoksnio matavimus“, – N.Petro sakė naujienų agentūrai AFP.
Pirmadienį „kruvinasis mėnulis“ užbaigs keturių Mėnulio užtemimų ciklą, prasidėjusį 2014 metų balandžio 15 dieną, kurį astronomai vadina tetrada.
Tokie užtemimai dabar laikomi įprastais astronominiais įvykiais, bet senovėje daugelis žmonių tikėjo, kad jie pranašauja negandas.
„Per istoriją daugelis kultūrų laikė (užtemimą) negandų ir lemties ženklu“, – aiškino N.Petro.
Ir žmonės ne visuomet apsirikdavo.
1504 metų vasarį keliautojas Kristupas Kolumbas pasinaudojo mėnulio užtemimu, kad pergudrautų Jamaikos čiabuvius, kurie iš pradžių draugiškai maitino jį ir jo laivų įgulas, bet santykiams pašlijus nusigręžė nuo atėjūnų.
Kolumbas žinojo apie prognozuojamą užtemimą ir perspėjo čiabuvius, kad jo dievas pasiųs pykčio ženklą dėl jų elgesio su atvykėliais.
Kaip pasakojama, čiabuviai atskubėjo, nešdami maistą, vos tik mėnulis paraudo.
Pasak ekspertų, mėnulio užtemimą galima saugiai stebėti plika akimi – kitaip negu visišką Saulės užtemimą, kuris vyksta Mėnuliui praslenkant tarp Žemės ir mūsų centrinio šviesulio, kuris tuo metu trumpam virsta akinamu ugniniu žiedu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas7
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...