- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mokslininkai: pandų dauginimąsi apsunkina ir patinėlių patirties trūkumas
-
Mokslininkai: pandų dauginimąsi apsunkina ir patinėlių patirties trūkumas
-
Mokslininkai: pandų dauginimąsi apsunkina ir patinėlių patirties trūkumas
-
Mokslininkai: pandų dauginimąsi apsunkina ir patinėlių patirties trūkumas
-
Mokslininkai: pandų dauginimąsi apsunkina ir patinėlių patirties trūkumas
Didžiosios pandos jauniklio gimimas – svarbus įvykis mokslo pasaulyje, kuris dažnai baigiasi tragiškai. Mokslininkai daro viską, kad penktadienį Vašingtono zoologijos sode gimęs mažylis išgyventų.
Nors, anot zoologijos sodo darbuotojų, mažylė jaučiasi puikiai, o motina ja labai rūpinasi, tolimesnis pandos likimas kelia daug klausimų. 2012 m. rudenį tame pačiame zoologijos sode gimęs jauniklis buvo visiškai sveikas ir netikėtai nugaišo po šešių dienų. Šį kartą specialistai pasirengę padaryti viską, kad mažylė išgyventų.
Kodėl pandų dauginimasis yra toks sudėtingas procesas?
Trumpas vaisingumo laikotarpis. Pandos patelėms ovuliacija vyksta tik kartą per metus, vaisingos jos būna daugiausiai tris dienas. Tai reiškia, kad būtina pandą su patinėliu suvesti būtent tada.
Patinėlių patirties trūkumas. Net ir suvestos pandos nebūtinai poruojasi. Patinėliai pateles laukinėje gamtoje renkasi pagal kvapą ir leidžiamus garsus. Anot San Diego zoologijos sodo veterinarės Meg Sutherland-Smith, taip pat pasitaiko atvejų, kada patinėliai dažnai nežino, kaip suvilioti pasirinktą patelę ar kaip su ja atlikti lytinį aktą.
Dirbtinio apvaisinimo svarba. Gimusios mažylės motiną Mei Xiang ne kartą bandyta suvesti su patinėliu Tian Tian, tačiau natūralus apvaisinimas taip ir neįvyko, teko tai padaryti dirbtiniu būdu.
Kaip teigia M. Sutherland-Smith, su natūralaus apvaisinimo problema susiduria beveik visi zoologijos sodai, todėl dažnai jaunikliai gimsta būtent pasitelkus dirbtinį apsėklinimą, rašo nationalgeopgraphic.om.
Netikro nėštumo simptomai. Net ir įvykus apvaisinimui (tiek natūraliu, tiek dirbtiniu būdu), pandoms dažnai pasireiškia netikras nėštumas. Pandos kraujyje hormonų žymenys rodo nėštumą, tačiau jo gali ir nebūti. Atsakymo gali tekti laukti ir iki mažylio gimimo. Be to, vaisius auga taip lėtai, kad jo kartais nepastebi net jautriausi echoskopijos aparatai.
Mažylio pažeidžiamumas. Gimęs pandos mažylis yra net 900 kartų mažesnis už suaugusį individą. Kadangi jis pats nejuda ir neturi kailio, yra visiškai priklausomas nuo motinos pieno, šilumos ir apsaugos.
Remiantis Vašingtono nacionalinio muziejaus duomenimis, Kinijoje yra likę maždaug 1600 didžiųjų pandų. Dar 300 gyvena įvairiuose pasaulio zoologijos soduose. Kartais pasitaiko, kad nelaisvėje augintos pandos yra paleidžiamos į laukinę gamtą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys10
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...