- Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Radijo dokumentika“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užfiksuoti žaibus svarbu ir draudimo bendrovėms
Oro, dirvos temperatūrą, kritulių kiekį, debesų aukštį, rasos buvimo laiką, sniego storį, saulės tiesioginius spindulius, žaibus ar lijundrą fiksuojančių įrenginių duomenys tikrai nėra reikalingi vien tik sinoptikams. Kas dar naudojasi labai specifiniais duomenimis?
„Labai daug pažymų, užklausimų ateina iš prokuratūros, policijos, kitaip sakant, iš teisėsaugos, kai įvyksta avarijos ar netgi vagystės ir reikia atsekti, kada pasnigo, kada pėdos atsirado“, – sako B. Medinis.
Biržų meteorologijos stotis išskirtinė ir tuo, kad turi prietaisą, 200 km spinduliu fiksuojantį žaibų iškrovas. Tokį žaibų iškrovas fiksuojantį prietaisą be Biržų turi dar dvi meteorologijos stotys Lietuvoje. Prietaisu fiksuojami duomenys keliauja tiesiai į kompiuterius. Ten specialioje sistemoje galima matyti, kur ir kada trenkė žaibas.
„Tai svarbu lėktuvams. Be to, sinoptikai gali prognozuoti, kaip slenka frontai, kaip formuojasi perkūnijos ir audros. Tai žinoti poreikis kyla ir draudimo kompanijoms, kai audros pridaro nuostolių. Tikrai labai gerai, kai viskas užfiksuota. Pavyzdžiui, žmogus sako – užvakar po pietų trenkė žaibas ir sudegino mano aparatūrą, kompiuterius ar dar ką nors. Galime pagal vietą pasakyti, kad tikrai, toje vietoje žaibas trenkė 14:30 val. Žmogus tiesiog turi pagrindimą, kad jam padengtų nuostolius“, – tvirtina B. Medinis.
Septynių stočių duomenys
Name, kuriame dirba ir gyvena B. Medinis, įrengta ir Biržų meteorologijos stotis. Iš 20 Lietuvoje veikiančių meteorologijos stočių, septynios yra išskirtinės svarbos.
„Mes, Biržai, galime pasididžiuoti. Geografiškai susiklostė, kad esame šiauriausias Lietuvos taškas, todėl mūsų duomenys lieka ne tik Lietuvoje, bet ir keliauja į pasaulinius centrus. Mums reikia dirbti labai atsakingai, kruopščiai, atidžiai, kad viskas būtų apskaičiuota dešimtųjų tikslumu“, – tikina pašnekovas.
Biržų stoties meteorologiniai duomenys kas kelias valandas perduodami Vilniui, o tuomet visų septynių – Biržų, Vilniaus, Kauno, Utenos, Laukuvos, Šiaulių ir Klaipėdos – stočių duomenys iškeliauja į užsienį. Viskas atrodytų ne taip ir sudėtinga – juk dalis duomenų automatiškai patenka į stebėtojų kompiuterį, tačiau stebėtojai telegramas turi papildyti rankiniu būdu užfiksuotais duomenimis ir, žinoma, įprastą mums tekstą paversti skaičių kodais. Visa tai padaryti kaskart tenka vos per keletą minučių.
„Jeigu kartais dėl kokių nors techninių kliūčių tiesiog vėluojame, jau devinta minutė po lyginės valandos, operatoriai iš karto klausia – kur jūs dingote, mes negalime viso bloko išsiųsti. Yra buvę, kad būtent tuo metu paprasčiausiai persikrovė kompiuteris. Tokiais atvejais griebiame mobilų telefoną, skambiname ir diktuojame. Tada jau patiriame stresą. Jeigu oras permainingas, stresas dar didesnis“, – neslepia B. Medinis.
Reiškiniai užšifruoti skaitmenimis
Biržų meteorologijos stotyje be B. Medinio dar dirba keturi žmonės. Būtent penkių žmonių reikia nuolatiniam ir nepertraukiamam stoties darbui. Nors lauke modernių įrenginių, fiksuojančių klimato duomenis apstu, viduje, nedideliame kabinete, iš kurio į pasaulį iškeliauja užkoduota informacija, stovi keletas darbo stalų ir kompiuteris.
Tiesa, ant sienų pakabinti įvairių formų debesų pavyzdžiai. Ant vieno iš stalų, sąsiuviniuose ar lapuose, padėtuose po stiklu, surašyti meteorologų ir sinoptikų naudojami skaičių kodai ir jų šifruotės. Storuose sąsiuviniuose paaiškinta, kokiais skaičiais užrašyti vėjo greitį ar kryptį, kaip pažymėti lietų ar sniegą.
„Šifruoti naudojami skaičiai nuo 0 iki 99. Iš tikrųjų nebūtų fiziškai laiko vartyti užrašus. Praktiškai reikia įsiminti šią skaičių kalbą“, – neslepia B. Medinis.
Jis priduria, kad kartais skubant pasitaiko ir klaidų. Biržų meteorologijos stoties vadovas prisimena, kad kartą viename tinklalapyje pasirodė tokia prognozė – šalia debesėlio su snaige buvo nurodoma, kad temperatūra pakils iki 19 laipsnių šilumos.
„Įlekiu pas budintį meteorologą, sakau – jūs blogai užšifravot reiškinį. Jis tik už galvos susiėmė, pasirodo, perdavė ne 61, o 71. 71 reiškia sniegą. Išeina, kad nesvarbu, jog bus 19 laipsnių šilumos. Turime galimybę ir greitai taisome“, – priduria B. Medinis.
Meteorologų pagalbos reikia ir projektuotojams
Tokių kraštutinumų išlenda vis daugiau ir dažniau: krinta itin dideli ledai, siaučia škvalai, viesulai, kurių nelabai pas mus Lietuvoje anksčiau būdavo.
Galbūt sniegas vasarą dar pasirodytų keista, tačiau daugeliui klimato pokyčiai, kai ryte šviečia saulė, o vakare pila kaip iš kibiro ar kai gegužę atsikėlęs pro langą pamatai žemę užklotą sniegu, didelės nuostabos jau nebekelia.
„Šie pokyčiai pagreitį įgijo per pastaruosius 20 metų. Tokių kraštutinumų išlenda vis daugiau ir dažniau: krinta itin dideli ledai, siaučia škvalai, viesulai, kurių nelabai pas mus Lietuvoje anksčiau būdavo“, – atkreipia dėmesį B. Medinis.
Dėl besikeičiančių oro sąlygų į B. Medinio vadovaujamą meteorologijos stotį kreipiasi ir namų projektuotojai: „Viena įmonė į mus kreipėsi projektuodama namą ir klausė, kiek maksimaliai gali iškristi kritulių per trumpiausią laiką. Kaip tik buvo praėjusi išskirtinė šimtmečio liūtis, kai per porą valandų iškrito 100 mm. Įsivaizduokite, tai kone dviejų mėnesių norma per itin trumpą laiką. Jie iš karto sureagavo – vadinasi, projektuosime didesnes pralaidas, reikia apsidrausti.“
Tokius dažnai besikeičiančius orus lemia visiems gerai žinomas klimato kaitos reiškinys arba pasikeitusi oro masių pernaša, dėl kurios Lietuvoje šią vasarą šalčiau nei kai kuriose vietose Sibire.
„Kai matosi tas cirkuliavimas, matyti, kaip tai nenormalu. Pavyzdžiui, dabar Sibire karštis siekia baltąsias meškas, o pro šią pusę, pro Lietuvą, keliauja vėsesnis oras. Arkties vandenynas labai sušilo, todėl sutriko cirkuliacija“, – sako B. Medinis.
Specialisto teigimu, kalbant apie klimato atšilimą, nederėtų galvoti, kad visur oras turėtų sušilti. Kai kur jis kaip tik gali atvėsti: „Kaip tik viskas užaštrinama. Galiausiai taip ir išeina, kad kai kur itin karšta. [...]“
Orų stebėjimas beveik nepasikeitė
Nors orai ir pastebimai keičiasi, tačiau meteorologų darbas ir orų stebėjimas per beveik šimtmetį ne tiek daug ir pasikeitė. Ponas Bronius suranda dar prieš karą – 1924 m. – įsikūrusios Biržų meteorologinės stoties archyvus. Surinktų duomenų užrašymas iš esmės atrodo lygiai taip pat, kaip ir šiandien.
„Labai mažai kas keičiasi, tik apdorojimo greitis, duomenų gausa ir t. t. Buvo kad dar prieš karą 1939 m. Biržuose knygelė pildyta 5, 8 ir 11 val. – tris kartus per parą duomenys buvo nustatinėjami. Pokario laikais pradėjome dirbti ištisą parą“, – nurodo B. Medinis.
Jis akcentuoja – nė viena suirutė ar karas nenutraukė meteorologų darbo: „Karo metu dar daugiau duomenų buvo renkama. Prieš mane viršininkas išdirbo nei daug, nei mažai – 60 metų. Jis pasakojo, kai vyko karas, teko net kas pusę valandos perduoti duomenis, o darbuotojų trūko, todėl jie „ant tvoros“ miegodavo, kad nepramigtų.“
Vis dėlto šiandien technologijų pokytis meteorologijos pasaulyje akivaizdus. Duomenys jau seniai neperduodami telefonu ar teletaipais, o rankiniu būdu fiksuojamus klimato reiškinius vis labiau išstumia automatizuotos klimato sistemos.
„Seniau būdavo daug rankinio darbo, patys sinoptikai kone rankomis nubrėždavo simbolius, žemėlapius. Dabar viską padaro technologijos, tik spėk sekti. Tiesiog šimtamyliais žingsniais viskas keičiasi: informacijos apdorojimas, programos, įvedimas. Įdomiau, kai viską darai savomis rankomis. Tada gali pačiupinėti, išeiti, pamatyti. Kai beveik neišeidamas į lauką vien skaičius matai, kartais keista pasirodo – atrodo, viskas tik skaičiais virsta ir nebejauti tikro gamtos prisilietimo“, – sako B. Medinis.
Biržų meteorologijos stotis skaičiuoja jau 20 savo nepertraukiamos veiklos metų. B. Medinis yra tik trečiasis jos viršininkas. Kaip pats juokauja – „pas mus jau tokie ilgasėdžiai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius1
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...
-
Ar paukščiai pranašauja badą?1
Ne vienas savaitgalį sode dirbęs daržininkas rado išmėtytų ant žemės paukščių kiaušinių. Žmonės kėlė įvairias versijas – esą kiaušiniai sušalo šaltomis naktimis, todėl sparnuočiai ir išm...
-
Pakrantėje rastas didžiulis skaičius banginių: žmonės sunerimę
Vakarų Australijos pakrantėje ant kranto įstrigo apie 160 ilgapelekių banginių. Nepaisant gelbėtojų pastangų, keliasdešimt žinduolių nugaišo. ...
-
Karatistas kalnuose sugebėjo apsiginti nuo dviejų lokių14
Karatistas iš Japonijos išsiruošė į kalnus ir sulaukė didelių iššūkių. Keliaudamas po kalnus, kurie yra netoli Nojiro miesto, jis susidūrė su dviem agresyviais lokiais. ...
-
Sartų ežere įrengti upinėms žuvėdroms perėti skirti plaustai1
Sartų ežere ties Dusetomis įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, kurios čia perės. ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas9
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Mažieji pagalbininkai sodo ir daržo darbuose1
Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Nebūtina turėti viso sodo ar daržo – įskiepyti meilę šviežioms gėrybėms g...