- Vėjūnė Kairytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui įvertinus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus aktualijas ir tendencijas, prieita prie išvados, kad šio sektoriaus potencialas auga. Lietuvos žuvininkystės įmonės vis intensyviau naudojasi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos teikiamomis galimybėmis, modernėja ir plečiasi. Gauta nauda galima džiaugtis, bet iššūkių dar liko.
Pirmajame trejetuke
Atlanto vandenyne Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivai sugauna bene daugiausia žuvų (apie 82 tūkst. tonų). Mūsų šalį lenkia tik Ispanija ir Prancūzija.
„Kalbėdami apie tolimosios žvejybos sritį, galime didžiuotis – esame vieni stipriausių ES. Mums netgi priklauso trečias pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas „Margiris“. Visas turimas laivynas taip pat aktyviai žvejoja. Visa tai sudaro sąlygas, kad sugavimas tolimuosiuose žvejybos rajonuose sudaro apie 80 proc. Lietuvos laimikio“, – kalbėjo ministras Bronius Markauskas.
ES žvejybos laivyno registre įregistruoti 143 su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Iš jų net 67 proc. aktyviai žvejoja, o ES vidurkis yra tik 22 proc. dirbančių laivų. Visgi sugautą laimikį mūsų laivai iškrauna ne Lietuvoje, o Afrikos krantuose – dažniausiai Maroke ir Mauritanijoje.
Daug didesnis iššūkis – žvejyba Baltijos jūroje. Baltijos jūroje leidžiamų sužvejoti žuvų skirta kvota Lietuvai yra viena iš mažiausių ir siekia vos 2,94 proc. žuvų (išskyrus lašišas). Konkurencija tarp laivų vyksta tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, todėl svarbu išnaudoti visas ES suteikiamas galimybes modernizuoti techniką, optimizuoti įmonių veiklą ir užtikrinti tvarią žuvininkystę. Tam iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos biudžeto skirta beveik 14 mln. eurų.
Akvakultūros sektorius vis auga
Pasak ministro, pasaulyje stiprėja tendencijos, kad žuvų turėsime užsiauginti patys. Tam įtakos turi vis mažėjantys žuvų ištekliai jūrose ir vandenynuose.
Lietuvoje akvakultūros sektorius taip pat labai plečiasi – per penkerius metus tvenkiniuose ir uždarose sistemose užauginamos žuvies kiekiai išaugo trečdaliu. Per metus dabar tokiu būdu užauginama apie 4,4 tūkst. tonų įvairių žuvų. Daugiausia, apie 80 proc., – karpių, vis daugiau auginama ir eršketų, vaivorykštinių upėtakių, lydekų, afrikinių šamų ir kt.
„Uždarose akvakultūros sistemose užauginta žuvis beveik visa patenka ant mūsų stalų – apie 70 proc. produkcijos parduodama Lietuvos rinkoje, o kita dalis iškeliauja į Lenkiją ir Latviją. Mūsų tikslas, pasinaudojant ES investicijomis, kuo labiau išplėtoti akvakultūros sektorių ir skatinti auginti vis įvairesnes žuvų rūšis“, – teigė ministras B.Markauskas.
Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą, numatyta per 28 mln. eurų investicijų tvariai, konkurencingai ir gyvybingai akvakultūrai.
Kalbėdami apie tolimosios žvejybos sritį, galime didžiuotis – esame vieni stipriausių ES.
Moderniausia laboratorija
Kopgalyje įsikūrusi Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija – naujas tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų centras.
Vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą, buvo iš esmės pertvarkytos Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus patalpos. Atnaujinta laboratorija aprūpinta modernia specializuota įranga ir yra atvira mokslininkams, studentams, verslininkams. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: akvakultūros, eksperimentinės ekologijos ir molekulinės biologijos.
„Analogiškos kompleksinės infrastruktūros nėra visame pietrytiniame Baltijos jūros regione. Žuvininkystės mokslinių tyrimų srityje žengiame koja kojon su visa Europa ir tuo galime didžiuotis. Jau dabar čia sėkmingai veisiamos ir dirbtinėmis sąlygomis auginamos verslinės žuvys“, – džiaugėsi ministras B.Markauskas. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje sumontuota didelio tūrio mezokosmų sistema – vienintelė Baltijos šalyse. Mezokosmai – tai lauko ir vidaus eksperimentinės sistemos, kuriose atliekami natūralios aplinkos stebėjimai ir tyrimai, susiję su vandens telkinių eutrofikacijos procesais, planktono mitybinėmis grandinėmis, biogeocheminiais ciklais.
Eksperimentinės ekologijos laboratorijoje sukonstruotame srovės kanale tyrinėjamos nešmenų nusodinimo galimybės, vandens gyvūnų, augalų ir dumblių ekologija. Laboratorijoje esančios eksperimentinės sistemos yra pritaikytos dirbti tiek gėlo, tiek druskingo Baltijos jūros vandens aplinkoje.
Priemonės žuvininkystės sektoriui modernizuoti
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 81,6 mln. eurų. Šios investicijos skirstomos per 22 programos priemones akvakultūrai, žuvininkystės įmonių veiklai plėtoti ir modernizuoti, jų konkurencingumui didinti bei kitoms sritims. Skirstant ES investicijas, ypatingas dėmesys bus skiriamas žuvų auginimui, arba akvakultūrai (per 28 mln. eurų), beveik 14 mln. eurų numatyta žvejybai, bus didinamas užimtumas ir plėtojami regionai – tam bus skirta per 12 mln. eurų, plėtojama prekyba ir perdirbimas (daugiau nei 12 mln. eurų).
2017 m. trečią ketvirtį skelbiami kvietimai teikti paramos paraiškas pagal šias priemones: „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“, „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (supaprastinta tvarka)“, „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“.
2017 m. ketvirtą ketvirtį bus priimamos paraiškos pagal šias priemones: „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“, „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas pagal supaprastintąsias taisykles“, „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“, „Bendradarbiavimo veikla“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....