- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taivane gyvenantis Wei Cheng Jianas nufilmavo labai keistą gyvį. Jis antifrizo spalvos, o dar keisčiau, kad iš jo išlindo keistas raudonos spalvos darinys. Galiausiai paaiškėjo, kad tai iš tiesų labai įdomus mūsų planetos gyventojas.
Pasirodo, šiurpus padaras šioje vaizdo medžiagoje – nemertina. Tai – jūrų kirmėlės, tačiau kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi ir sausumoje – drėgnose, vėsiose vietose. Tas išlendantis rausvas antrasis kirminas yra kirmėlės straubliukas, pro kurį sutvėrimas siurbia maisto medžiagas. Straubliukas yra savotiškas kirmėlės periskopas, kuriuo gyvis ieško grobio. Straubliuku aptiktą laimikį nemertina aplieja nuodingomis gleivėmis, kurios paralyžiuoja auką.
Įprastai nemertinos išauga iki 20 cm ilgio, tačiau yra buvę ir nepalyginamai ilgesnių egzempliorių. Telegraph.co.uk rašo, kad nemertinos-rekordininkės ilgis siekė net 54 metrus. Mokslui žinoma daugiau nei tūkstantis nemertinų rūšių.
Daugelis jų gyvuoja vandenynuose ir jūrose, o įvairių rūšių egzemplioriai smarkiai skiriasi ir dydžiu, ir gyvenimo būdu. Išskirtinis šių sutvėrimų požymis – minėtas straubliukas: unikalus raumeninio audinio organas, besidriekiantis per visą kirmėlės kūną.
Atakuodama grobį (kitas kirmėles, moliuskus, vėžiagyvius, žuveles), nemertina susitraukia, o straubliukas išlenda. Ilgiausių nemertinų rūšis vadinama batraištinėmis kirmėlėmis (lot. - Lineus longissimus).
Šių kirmėlių randama susirangiusių tarp akmenų ir uolų Šiaurės jūros pakrantėje. Visai tikėtina, kad šios rūšies kirmėlės yra ne tik ilgiausia nemertina, bet apskritai ilgiausias gyvūnas Žemėje. Tiesa, oficialiai patvirtinti to nepavyksta, nes išsirangiusią kirmėlę yra sunku tiksliai išmatuoti. Yra rasta daugiau kaip 30 metrų ilgio batraištinių kirmėlių, jau minėjome 54 metrų ilgio egzempliorių, tačiau manoma, kad jos gali būti iki 60 metrų ilgio. Palyginimui, didžiausiu Žemėje laikomo gyvūno mėlynojo banginio ilgis – apie 33,5 metro.
Vis dėlto nors labai ilgos, batraištinės kirmėlės nebūna storesnės negu 2–3 cm. Beje, mažiausių rūšių nemertinos nesiekia nė 1 cm. Apskritai nemertinos pasižymi gerai išvystytu raumenynu, kurio dėka jos sugeba ne tik dešimteriopai susitraukti, bet ir dešimteriopai išsitiesti. Tąsios šios kirmėlės ir į plotį – nemertinų kūnuose telpa ir laimikis, kurio skersmuo daugiau nei dvigubai didesnis už kirmėlės plotį. Dėmesio vertas ir gynybinis nemertinų mechanizmas.
Daugelis šių kirmėlių kitiems gyvūnams yra neskanios ir nuodingos. Kai kurios nemertinos savo aukų tyko pasislėpusios ant jūros dugno, kitos medžioja aktyviai ir grobio ieško pačios. Tiesa, ne visos nemertinos yra plėšrūnės. Kai kurios šių kirmėlių rūšys parazituoja. Pavyzdžiui, carcinonemertes individai parazituoja krabų organizme ir minta jų kiaušinėliais.
Jūrose gyvenančios nemertinos būna skirtingų lyčių ir turi laikinus lytinius organus. Daugelis nemertinų sugeba atauginti savo kūno audinius. Ypač įdomus yra Ramphogordius sanguineus rūšies atvejis. Pažeidus kurią nors tokios kirmėlės kūno dalį (išskyrus patį uodegos galiuką, kur nėra nervų), pažeistoji dalis atauga į naują savarankišką kirmėlę.
Naujagimė būna mažesnė už motininę kirmėlę, tačiau iš vieno 15 cm ilgio individo tokiu būdu galima priveisti daugiau kaip 200 tūkst. individų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais1
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys10
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...