- Parengė Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– O ką pasakytumėte tokiems žmonėms, kurie dabartiniam sveikatingumo kultui atkakliai priešinasi – didžiuodamiesi valgo greitą maistą, nevengia taurelės, o laisvalaikį mieliau leidžia be papildomo fizinio aktyvumo? Palaikote nuomonę, kad jei jiems gerai, gerai ir visiems kitiems?
– Čia turbūt apie Užkalnį paklausėte. Na, apsileidėliai ir nutukėliai ir yra apsileidėliai ir nutukėliai, o tie, kurie dar ir savimi patenkinti (ar dėl begalinio tingumo ir polinkio meluoti tokie dedasi) yra savimi patenkinti apsileidėliai ir nutukėliai.
Nemažai sporto trenerių bei mitybos specialistų palaiko vadinamąją "80/20" filosofiją, kuri daugiausia laiko rekomenduoja sportuoti bei maitintis sveikai, o likusį penktadalį – tiesiog gyventi, neatimant iš savęs lėkštės makaronų, deserto ar taurės vyno. Pagrindinė šios filosofijos idėja ta, kad joks žmogus neatsilaikys visą gyvenimą misdamas vien salotomis ar liesa vištos krūtinėle, o nutrūkęs nuo pavadžio, ilgai nenorės pažvelgti į sveiką gyvenseną. Ką apie tai manote jūs?
Manau, kad laikyti save ant pavadžio, juo labiau – ant trumpo, nėra geras pasirinkimas. Niekas – pabrėžiu tai – niekas negali visą laiką gyventi tokiu režimu, kaip varžyboms besiruošianti fitnesiukė ar kultūristas. Fiziologija neatlaikytų. Todėl tai, ką aš vadinu Kūno gerove, yra ne dar viena badmiriavimo dieta, o kaip tik patogi (sakyčiau – patogiausia) maitinimosi bei mankštinimosi programa, kuria vadovaujantis galima ir vyno išgerti (aš ir pats tai darau), ir makaronų suvalgyti. Aišku, tiek vynas, tiek makaronai mitybos požiūriu yra gryniausi angliavandeniai (tešla), o prisimenant, kad tai, ką į savo kūną dedame, vėliau tuo kūnu ir virsta, verta pagalvoti, ar norime patys virsti į tešlą. Tačiau "užsukti visus kraniukus" iki tokio laipsnio, kad net pamirštum, koks makaronų skonis, kažin ar verta ir ar veiksminga žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
– O kaip vertinate griežtas dietas, iškrovos dienas? Ar tai veiksminga priemonė norint sumažinti apimtis, išsivalyti organizmą? O galbūt tik per griežtas ir nereikalingas savęs kankinimas?
– Vertinu neigiamai. Vienareikšmiškai.
– Kokių trijų įpročių reikėtų atsisakyti norintiesiems gražaus kūno?
– Gal geriau paieškokime, kokių trijų įpročių reikėtų? Visų pirma, reikia žinoti, ko nori ir ar nori iš tikrųjų? Antra – kodėl to nori? Tai ir yra motyvacijos pamatas, kurio nepadėjus – daryk ką nedaręs, o vis tiek laikui bėgant, paaiškės, kad viskas griūva, nes be pamatų joks statinys nesilaiko. Na, ir trečia – kaip tai padaryti? Čia jau tiesus kelias pas mane ar kitą šios srities specialistą, o tada prasideda praktinė reikalo dalis.
– Ar egzistuoja vienas universalus šablonas, norintiesiems padailinti kūno formas, pavyzdžiui, populiarus įsitikinimas, jog būtina vartoti kuo daugiau baltymų ir vengti angliavandenių? O galbūt kiekvienas esame vis kitoks ir reikėtų atsižvelgti, ko reikalauja būtent mūsų organizmas?
– Gamtos dėsniai – taigi, ir taikomi principai – yra visiems vienodi, tačiau kaip juos taikyti kiekvienu atveju, yra individualu. Tai priklauso nuo dviejų dalykų: nuo tikslų, kurių siekiama, ir nuo startinės organizmo būklės. Negali tuo pačiu režimu lavinti per keturiasdešimtmetį perkopusios trijų vaikų mamos, siekiančios apsitirpinti tą vaikus beauginant susikaupusį lajų (beje, labai sveikintinas siekis), ir lengvojo kultūrizmo varžyboms besiruošiančios jos devyniolikmetės dukros.
– Turbūt daugeliui teko susidurti su anekdotine situacija, kai viena draugė minta vien salotomis, tačiau vis vien vos įsispraudžia į L dydį, o kita nematydama vargo kemša picas ir tortus, tačiau kalorijos, atrodo, nei ant klubų, nei ant pilvuko nenugula. Kodėl taip yra?
– Taip nėra. Pasigilinus į situaciją visada paaiškėja, kad ta salotomis mintanti arba beveik nejuda, arba kai galutinai peralksta – nutrūksta ir apsiryja būtent angliavandeniais, o ta kemšančioji, kadangi soti, kaip tik jokių saldumynų nevalgo, nes yra soti nuo riebaus ir kaloringo tikro maisto, o dar ir juda gana daug. Va ir visa paslaptis.
– Cukrų esate pavadinęs "baltaisiais mirties milteliais". Kuo siūlytumėte šį nuodą keisti?
– Nesiūlau keisti, siūlau atsisakyti.
– Ar norintiesiems sportuoti įmanoma gerų rezultatų pasiekti savarankiškai, namuose, ar vis dėlto būtina profesionalaus trenerio priežiūra?
– Bent jau iš pradžių profesionalo pagalba būtina. Juk nesugalvojame savarankiškai išmokti vairuoti ir tai daryti tiesiog gatvėse – tad kodėl automobilis (laikinas daiktas, kuri sudaužius visada galima pakeisti nauju) saugomas labiau nei nuosavas kūnas, kuris dar ir vienkartinis?
– Dažnai pabrėžiate, kad savo mitybą reikėtų planuoti atsižvelgiant į krašto, kuriame gyvename, klimatą. Kokie produktai būtinai turėtų rasti kelią į lietuvio šaldytuvą?
– Riebi mėsa. Daržovės, mano požiūriu, visuose kraštuose gerai.
– Kūno gerovės paslapčių mokėtės ir iš Rišikešo jogų tolimuosiuose Himalajuose. Kaip manote, kokių pagrindinių gero gyvenimo paslapčių iš jų reikėtų pasisemti lietuviams?
– Jokios ten ne paslaptys. Joga – tai kaip tik tai, kur viskas labai logiška ir aišku. Tiesa, joga man – anaiptol ne ta gimnastikavimo praktika ir kojų ant ausų vyniojimas, kaip dažnai įsivaizduojama, bet čia jau atskira tema. O Šivanandos ašramas Rišikeše – turbūt apskritai švariausia vieta šiaip jau nelabai tvarkingoje Indijoje. Pasimokyti kaip tik ir reikėtų to nuoseklaus logiškumo, o nesivaikyti menamų burtų. Ir tam, patikėkite, nebūtina trenktis į Rišikešą.
– Savo knygą apie kūno bei dvasios tobulinimą pavadinote "Kaip gyveni, taip ir atrodai", dabar pasirodė ir "Kūno gerovės programa" . Tad kaip reikėtų gyventi, kad ne tik atrodytume, bet ir jaustumėmės puikiai?
– Geriausias atsakymas būtų perskaityti tas knygas. Na, o jei trumpai – pradėkite nuo atsakymo į klausimą, ką jūs gyvenime veikiate ir ko iš tikrųjų – tai itin pabrėžiu – norite? Toliau jau išvestiniai dalykai, kylantys iš paminėtųjų.
– Esate parašęs romanų, išleidote poezijos knygą. Galbūt dar sulauksime jūsų kūrybos ir iš grožinės literatūros srities?
– Kad iš jūsų burnos į Dievo (ar leidėjų) ausį! Vienoje leidykloje kaip tik guli mano novelių knyga "Smėlio sakmė" ir laukia nesulaukia savo likimo. Tačiau tikėkimės, kad sulauks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu3
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais1
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...
-
Ironiška mada – jaunųjų mados kūrėjų ginklas2
Jaunosios kartos lietuvių mados dizaineriai – Karina Panina, Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys – laikomi ironiškos mados kūrėjais. Nors mados ironijos sąvoka nevisiškai nauja, lietuviškoje mados dizaino scenoje ji tapo laba...
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija8
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...
-
Tiesa – toli gražu ne visa – apie „Shein“2
Paprasta, greita ir, atrodo, labai skanu. Tai visai ne apie naujausią greitojo maisto užkandinę ar kokią nors supermaisto tendenciją, išpopuliarėjusią per socialinius tinklus. Tačiau apie tai, kas irgi daugelį mūsų (ypač Z kartą) taip pat l...
-
Kaip tinkamai rūpintis antakiais šaltuoju sezonu?1
Kai lauke atvėsta, o šildymo sezonas verčia odą ir plaukus sausėti, būtina rūpintis ne tik oda, bet ir antakiais. Antakiai – veido dalis, kuri diskusijose apie grožį ar mados tendencijas dažnai lieka nuošalyje, tačiau gali i&scaro...
-
Brandžiai veido odai – išskirtinis dėmesys2
Veido odos senėjimo procesas yra neišvengiamas, dėl to daugeliui moterų kyla abejonių, ar vyresniame amžiuje dar verta naudoti veido odos priežiūros priemones. Vaistininkė Gabija Kruopytė patikina, kad rūpintis savo odos sveikata niekada ne v...
-
Iš išaugtų vaikiškų drabužių – prisiminimų šiltukai
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, ieškome būdų, kaip prailginti daiktų naudojimo laiką ar suteikti jiems naują gyvenimą. Dviejų sūnų mama Greta Stankevičiūtė rado būdą panaudoti išaugtus vaikų drabužėlius ir ...
-
Auskarų vėrimo meistrė G. Balevičė – apie grožį, kantrybę, profesionalumą ir truputėlį skausmo10
Nėra nieko gražiau ir labiau įkvepiančio už žmogų, degantį tuo, ką daro. Dėl šios priežasties labai norėjau pakalbinti auskarų vėrimo meistrę Gintarę Balevičę, kurios gyvenimas pilnas auskarų vėrimo ir kitų gana aštrių poj...