Kitoks žvilgsnis


2008-12-19
Kęstutis Navakas
Kitoks žvilgsnis

Vienas interneto naujienų portalas skelbia žinutę: "Šį savaitgalį Kaune – kalėdinis kermošius." Šiaip viskas gerai, vaikams – riestainiai, mamoms – medus, tėčiams – alus, plius kokia nors armonika. Tačiau ši žinia skelbiama rubrikoje "Kaimo naujienos"(!) Turbūt visi jau Kauną įsivaizduoja kaip Žemės ūkio ministerijos miestą, kuriame oriai vaikšto kindziukais prakvipę būrai. Kodėl ne Kultūros ministerijos, turbūt aišku. Ne dėl to, kad jai vadovaus ne mūsų mielas Kazimieras. Dėl to, kad kultūra Kaune niekaip neišlipa iš pusrūsių bei palėpių. Prieš kelias dienas surengiau vakarą Klaipėdos kultūrpolyje ir juodai pavydėjau klaipėdiečiams tokio puikaus ir universalaus kultūros centro. Kur toksai Kaune? Kur nukištos visokių "menų inkubatorių" idėjos? Kiek dar tęsis menininkų emigracija iš miesto? Ir kaip ten galų gale su ta "Romuva"? Ar jai lemta likti panašiu simboliu kaip Pilėnai, ar kada nors ji funkcionuos? Bet vietoj kultūros Kaunui tarsi labiau rūpi pateisinti tranzito miesto vardą. Geriau apšviesti įvažiavimo ir išvažiavimo keliai iš miesto, tvarkomi tiltai, štai atidarytas P.Vileišio, kuris švyti drėgnoje murgloje kaip auksinis. Visa tai labai gerai, bet kur nueiti vakare, jei nenori į Kauno muzikinį? Žinoma, galima nueiti į "Akropolį", žinoma. "Akropolio" karta jau auga ir kada nors imsis miesto valdymo. Tada ir pamatysim, kokie šviesūs žmonės užaugo.

Architektai ir investuotojai glamžo kepures, skųsdamiesi, kad jiems bederinant projektus su lėtaeige valdininkijos mašina, užgriuvo krizė, projektai stoja ir net garsusis "Merkurijus" stovės nenugriautas tol, kol sulauks paminklo statuso. Na, taip, čia liūdna, gyvų griuvėsių gali padaugėti. Ir mums čia jokios naudos, mes ne amerikonai, pas kuriuos net prezidentas vardu Barakas. Mums reikia rūmų. Tiktai kodėl vieniems statytojams trypčiojant be parašų, kitiems žaibiškai pasirašo kažkokie nesugaunamieji keršytojai (kas pasirašė Laimutei ir Birutei tarsi žinoma, bet tarsi nėra kaip pričiupti) ir pastatas pokšt ir stovi. Tas Kančas aiškiai nežino, kam ir kiek duoti, tad ir skundžiasi. O dar garsieji fortai, kur velnias koją nusisprogdintų. Unikalus kompleksas, ne toks įspūdingas, kaip Čekijoj prie Terezinos, bet tikrai vertingas. Ir niekas nežino, ką su juo veikti. Tai gal fortuose įkurkim kokias nors ministerijas, tarkim, finansų. Sugebėtų atsišaudyti nuo visų krizių.

O ir oras Kaune, kaip sakoma, paliko visus ant ledo. Gatvės apledėjo, tarsi kokiai pasaulinei parodai. Niekaip nepereisi. Per tokią gatvę sugebėtų pereiti tik M.Drobiazko su P.Vanagu. Kiti laikosi už medžių ir neina. Gerai, kad nors ne už eglių, nes susibadytų rankas.