Kokie eksponatai bus V.Adamkaus muziejuje Kaune?


2010-12-19
Vaida Milkova
Kokie eksponatai bus V.Adamkaus muziejuje Kaune?

Netrukus Kaune atsiras pirmoji Lietuvoje prezidentinė biblioteka-muziejus. Kitapus Atlanto populiarios tradicijos pradininku Lietuvoje lemta tapti ilgamečiam JAV gyventojui Valdui Adamkui. Kol kas vieta neprimena muziejaus, o būsimieji eksponatai dvelkia ne mirusiu saugyklų oru – regis, skleidžia tuos pačius kvapus, kurie lydėjo jų savininko kasdienybę.

Sąsagos ir apdovanojimai

Už S.Daukanto gatvės 25-ojo namo durų su lentele "Lietuvių išeivijos institutas" – aptrupėję laiptai. Įmantrūs mediniai turėklai, nedidelės mozaikos grindyse, vitražai laiptinės languose ir lubų lipdiniai primena pastato paskirtį buvus neeilinę – tarpukariu čia veikė Užsienio reikalų ministerija.

Trečiajame aukšte, viename šaltų, senoviškai aukštomis lubomis viešosios įstaigos "Išeivijos institutas" kabinetų saugomas V.Adamkaus archyvinis fondas.

Siūlymui Kaune steigti prezidento Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų miesto taryba pritarė vos prieš porą dienų, tad matomų permainų čia – kol kas nė ženklo. Prezidento perduotas turtas – dar dėžėse. "Turime jų 60. Dėžėse – keletas tūkstančių dokumentų bylų", – sakė prezidento archyvą tvarkantis VDU doktorantas, istorikas Arūnas Antanaitis. Tačiau prasitarė, kad dėžėse – ne tik dokumentai ir prezidento dienoraščiai.

Tarp dokumentų ir daiktų, atspindinčių prezidento gyvenimą JAV po 1950 m. – daugybė V.Adamkaus sportinių apdovanojimų, buvusios pirmosios ponios Almos Adamkienės receptų knyga, JAV prezidento Richardo Nixono dovanotas kaklaraiščio laikiklis.

Prezidentavimo laikotarpį primena marškinių rankogalių sąsagos, šalikas su prezidento atributika, krepšinio apranga, archyvo saugotojams perduota dar su gamintojo etiketėmis. Iš Australijos V.Adamkaus parsivežtą bumerangą su kengūros atvaizdu ženklina įrašas: "Prisiminkite Andalūzijos naktis Melburne ir "Neringos" draugus." Šalia – medyje rašikliu įrėžti draugų vardai.

Asmeninio gyvenimo trupiniai

Vienoje dėžių saugomas 1972 m. iš Londono žmonai V.Adamkaus išsiųstas atvirlaiškis su tokiu įrašu: "Brangute, šiandien 7 val. ryto nusileidome Londone. Jau sekmadienį Tavo laiku 11 val. nakties pradėjo brėkšti rytas ir prieš vidurnaktį pasirodė saulė. Laiko pasikeitimas stipriai jaučiasi. (…) Bučiuoju visus. Tavo Valdas."

"Tvarkant archyvą, maloniai nustebino gražūs Valdo ir Almos Adamkų tarpusavio santykiai. Tarp archyvinių dokumentų radome Valentino dienos proga ponios Almos vyrui rašytą sveikinimą. O juk rašyta praėjus 30 metų po vestuvių!" – stebėjosi A.Antanaitis.

Tiems, kurie tikisi į muziejų pateksiančiuose V.Adamkaus dienoraščiuose rasti intriguojančių asmeninio gyvenimo detalių, teks nusivilti. "Dienoraščiuose A.Adamkus daugiau fiksavo su visuomeniniu gyvenimu susijusius savo pastebėjimus, įspūdžius. Žinoma, juose minimas ir Almos vardas, bet apie asmeninį gyvenimą – tik užuominos", – pastebėjo istorikas.

Atkeliaus J.Rimšos darbų?

Tebetvarkomą V.Adamkaus archyvinį fondą vienas bibliotekos-muziejaus idėjos autorių VDU profesorius, VšĮ "Išeivijos institutas" direktorius Egidijus Aleksandravičius vadino tik simboline muziejaus pradžia. Jis pabrėžė, kad idėja steigti biblioteką-muziejų kilo prieš trejetą metų.

"Tuomet, kai V.Adamkus ėjo prezidento pareigas, kalbėti apie tai buvo tiesiog neskoninga. Tačiau per tuos trejus metus su V.Adamkumi ne kartą esame kalbėję apie viso jo daiktiškojo palikimo perėmimą, įskaitant meno kūrinius, – užsiminė profesorius. – Prezidentas turėtų tapti svarbiausiu muziejaus mecenatu, dovanodamas jam medžiagą. Ir palikdamas muziejinės koncepcijos formuotojams apsispręsti, kuriuos daiktus iš jo palikimo labiausiai vertėtų čia kaupti, eksponuoti."

Pasak pašnekovo, didžiulė dovana visai Lietuvai būtų buvusios pirmosios šalies poros turimi dailininko Jono Rimšos (1903–1978) nutapyti paveikslai. Šio garsaus dailininko darbai antrąja tėvyne jam tapusioje Venesueloje yra paskelbti nacionaline vertybe, jo darbus draudžiama išvežti iš šalies.

J.Rimšą globojęs, padėjęs rengti jo kūrybos parodas JAV V.Adamkus savo asmeninėje kolekcijoje turi apie 15 J.Rimšos darbų. Manoma, kad Adamkų meno kolekcija galėtų tapti atskiru bibliotekos-muziejaus traukos centru.

Taps traukos centru?

Tikimasi, kad Prezidentinė biblioteka-muziejus taps mokslininkų, studentų ir visuomenės traukos centru. "Prezidentinė biblioteka-muziejus ir "Išeivijos institutas" turėtų tapti unikaliu kompleksu, labai populiaria memorialine vieta Kaune: visuomenę, manau, tikrai sudomintų ekspozicija, o akademinę visuomenę – archyvas, – pabrėžė E.Aleksandravičius.

Istoriko manymu, tai galėtų tapti nedidele, bet unikalia vieta visose Baltijos šalyse, o gal net ir platesnėje erdvėje: "Būtų ką žiūrėti ir amerikiečiams, ir lietuviams. Tuo labiau kad ir vieta – tarsi Dievo duota: šalia – Vienybės aikštė su modernios Lietuvos valstybingumo simboliais, universitetas."

Pasak mokslininkų, biblioteka-muziejus turėtų glaudžiai bendradarbiauti tiek su VDU, tiek su universiteto ir savivaldybės įsteigtu "Išeivijos institutu", kuriame kaupiamas, tiriamas ir saugomas lietuvių išeivijos organizacijų, atskirų asmenų kultūrinis, politinis ir mokslinis palikimas.

"Bibliotekos-muziejaus idėją būtų sunku įgyvendinti be istorikų, išmanančių ne tik V.Adamkaus šeimos, bet ir išeivijos, galų gale – šiandienos politinio gyvenimo peripetijas", – tikino E.Aleksandravičius.

Visuomenei atvira bibliotekos-muziejaus dalis turėtų įsikurti trečiajame pastato aukšte. Dokumentinis V.Adamkaus archyvas ateityje keliaus į mansardą, kur su juo toliau dirbs mokslininkai.

Remontuos už privačias lėšas

Daiktais nukrauti laiptai veda mansardą. Ši patalpa, tapsianti archyvo saugykla, kol kas panašėja į apleistą palėpę. Anot "Išeivijos instituto" darbuotojų, pavasarį tirpstant sniegui šis ima bėgti lubomis.

"Istorikams, dirbantiems su archyvais, labai svarbu turėti daug vietos tam, kad galėtume išskleisti, šalia vienas kito chronologiškai sudėti atskiroms byloms priskirtinus dokumentus. Dabartiniai kabinetai tam nepritaikyti", – pasakojo A.Antanaitis ir vylėsi, kad mansardoje darbo su dokumentais sąlygos bus daug geresnės.

"Pastatui būtinai reikia remonto. Tam pinigų reikia pirmiausia. Po to – ekspozicinėms erdvėms įrengti, muziejinei įrangai pirkti", – tikino E.Aleksandravičius. Pasak pašnekovo, detali pastato architektūrinė ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau, preliminariais architektų skaičiavimais, pastatui remontuoti prireiktų 0,8–1,2 mln. litų.

Steigiant muziejų, miesto savivaldybė neketina prisidėti finansiškai. "Savivaldybės įnašas būtų S.Daukanto gatvėje esantis pastatas, kuriame ir dabar įsikūrusi viešoji įstaiga "Išeivijos institutas". Ją išlaiko VDU, todėl Kauno miestui daugiau niekas papildomai nekainuotų", – sakė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas.

Lėšų bibliotekai-muziejui steigti, jo veiklai ir pastato remontui ketinama ieškoti iš privačių mecenatų ir fondų. "Apie pinigus mažiau galiu komentuoti, bet manau, kad didžiausia atrama šiuo atveju bus V.Adamkaus gerbėjų, bičiulių, draugų, politinės veiklos veteranų indėlis", – tvirtino E.Aleksandravičius.


1 mln. Lt

maždaug tiek, preliminariais architektų skaičiavimais, gali prireikti pastato, kuriame įsikurs PrezidentInė biblioteka-muziejus, remontui.


Prezidentinės bibliotekos modelis JAV

Prezidentinės bibliotekos JAV saugo daugybę dokumentų, kitokios medžiagos. "Dažnai tokios bibliotekos kuriasi šalia universitetų, koledžų. Tai užtikrina nuolatinį kontaktą su akademine visuomene", – tikino A.Antanaitis.

Abrahamo Lincolno prezidentinėje bibliotekoje ir muziejuje Springfilde per beveik dvejus metus muziejuje apsilankė 1 mln. lankytojų.

Kalifornijoje, Simi Valley mieste, veikia didžiulis, per visą kvartalą išsidėstęs Ronaldo Reagano prezidentinis fondas ir biblioteka, kur eksponuojami net buvę prezidentiniai boingai, naikintuvai, šarvuočiai, kabrioletai. Į muziejų perkeltas R.Reagano darbo kabinetas, tarp eksponatų – stalo įrankiai, indai, ranka rašyti laiškai, kostiumai, prezidento žmonos Nancy Reagan suknelės. Pirmosios ponios atminimui skirti ir atkurti jaukūs miegamieji.

Šalia tokių eksponatų, prezidentinėse bibliotekose saugomi didžiuliai kiekiai su prezidento veikla susijusių dokumentų.

Prezidentiniai muziejai turi modernias interneto svetaines, kai kurios jų, kaip R.Reagano prezidentinio fondo ir bibliotekos, siūlo net virtualią ekskursiją po muziejų.

Tolesni žingsniai

Kauno miesto taryba savivaldybės administracijos direktorei pavedė iki kito tarybos posėdžio parengti dokumentus, reikalingus bibliotekai-muziejui steigti. Juos patvirtinus, miesto savivaldybė su kitais steigėjais – Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), viešąja įstaiga "Išeivijos institutas" ir V.Adamkumi – taptų muziejaus steigėja.


Birutė Vizgirdienė

JAV lietuvė, visuomenininkė

Apie tokio muziejaus steigimą pirmą kartą girdžiu. Bet, manau, mes su vyru Rimtautu (R.Vizgirda – asociacijos Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas, Čilės garbės konsulas) jį tikrai paremsime. Kokia suma – spręs vyras, jis dabar vienintelis mūsų šeimoje uždirba pinigus. Idėja steigti tokį muziejų man atrodo prasminga. JAV teko lankytis amerikiečių mylimiausio prezidento Ronaldo Reagano muziejuje. Jo atminimą gerbiantys žmonės ten suvažiuoja iš visur. Manau, panašiai būtų su prezidento V.Adamkaus biblioteka. Juk tai yra piliečių gerbiamas, net dvi kadencijas šaliai vadovavęs žmogus.


Ištraukos iš V.Adamkaus dienoraščių

1972 m.

"Ketvirtąją Tautinių šokių šventę atidarė Mrs. Richard Nixon – liepos 2 d. 2 val. p.p. Chicagoje. Šį įvykį laikau asmeniniu didžiausiu laimėjimu!"

"Spalio 28–29 d.d. buvome New Yorke, klausėmės Metropolitan Operoje La Bohema ir Lucia de Lammermoor. Abudu puikūs pastatymai."

"Lapkričio 22 d. su Alma išskridom dviem savaitėms atostogų į JAMAICA – Ochos Rios, Hilton hotelį. Malonus ir šiltas oras leido maudytis kiekvieną dieną. Jamaicos sala gan primityvi pagal vakariečių standartus. Tačiau žmonės labai mandagūs, šilti ir paslaugūs. Kainos labai aukštos. (…)

Kiekvienu atveju 2 savaitės atostogų buvo reikalingos."

1974 m.

"Liepos 4 d.

198 metai Amerikos Nepriklausomybei. Kada tokia diena ateis Lietuvai? Prezidentas Nixon sugrįžo po pasitarimų iš Maskvos. Neatrodo, kad tarp abiejų Valstybių pavyko išspręsti nesutarimus apsiginklavimo (branduolinių ginklų) klausimais."