Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
žemę raikę valdininkai liks nenubausti
2003-06-19
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Beveik tūkstantis valstybės tarnautojų išsidalijo apie pusantro tūkstančio žemės sklypų, tačiau niekas nesiryžta prognozuoti, kiek jų bus nubausta už įstatymų pažeidimus
Nors Vyriausybės sudarytos komisijos žemės dalyboms tarp valstybės tarnautojų tirti pateikti skaičiai atrodo įspūdingai, didžioji dalis žeme apsirūpinusių valdininkų beveik niekuo nerizikuoja. Panašu, jog daugelis valstybės tarnautojų, nepajėgusių atsispirti nuosavų žemės sklypų paežerėje traukai, tik pasinaudojo turima profesine informacija ir legaliomis įstatymų landomis.
Daugiausia, kuo galima apkaltinti tokius valdininkus - etikos ir moralės principų pažeidimu. Didžiausia gresianti nuobauda, jei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutars, kad valdininkas netinkamai elgėsi, - atleidimas iš užimamų pareigų. Čia būtina paminėti tai, kad kai kurie žeme apsirūpinę valdininkai jau seniai dirba kitose su valstybės tarnyba nesusijusiose vietose, tad jie iš balos išlips visiškai sausi.
Pasirūpino ir artimaisiais
Vyriausybė kovo 25 d. sudarė komisiją valstybės tarnautojų veiksmams ir sprendimams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, patikrinti. Vakar komisija savo darbo rezultatus pristatė bendrame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Antikorupcijos komisijos posėdyje.
Per tris mėnesius buvo patikrinta, kiek ir kokiomis aplinkybėmis žemės įsigijo daugiau nei 2,8 tūkst. įvairius postus užimančių valstybės tarnautojų. Turint omenyje, kad kai kurie valdininkai žemės nuosavybės dokumentus įformino ne savo, o kitų artimų giminaičių vardu, buvo nuspręsta tam tikrais atvejais panagrinėti ir valstybės tarnautojų artimųjų nuosavybės klausimus. Iš viso buvo patikrinti 3653 žemės įsigiję asmenys.
Pagrindiniu komisijos taikiniu buvo arčiausiai žemės reformos vykdymo esantys ar buvę valstybės tarnautojai - apskričių administracijų, žemėtvarkos tarnybų, agentūrų darbuotojai.
Nustatyta, kad net 122 asmenys turi įsigiję po tris ir daugiau sklypų. Keli valstybės tarnautojai buvo įsigiję net po trylika, aštuoniolika ar dar daugiau sklypų. Paprastai tokiais atvejais valstybės tarnautojai už perkamą žemę sumokėdavo juokingai mažas sumas, o paskui perparduodavo už dešimteriopą kainą.
Įstatymai kaip rėtis
Vyriausybės sudaryta komisija išanalizavo teisinę situaciją, leidusią žemės reformos vykdytojams piktnaudžiauti savo padėtimi nepažeidžiant įstatymų. Kaip tvirtino komisijos pirmininko pavaduotojas, žemės ūkio ministro patarėjas Pranas Aleknavičius, tyrėjai atrado daugybę spragų dabartiniuose ar anksčiau galiojusiuose įstatymuose, leidusiuose valstybės tarnautojams apsirūpinti žemės sklypais ar padėti juos gauti savo giminaičiams.
Bene daugiausiai valstybės tarnautojų pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe, jog teisę į žemės susigrąžinimą turintys asmenys šią savo teisę gali perleisti kitiems asmenims. Tokiu būdu iš žemės paveldėtojų buvo supirkta šimtai sklypų. Valstybės tarnautojai savo asmeniniams tikslams pasiekti taip pat naudojo trūkumų turėjusią 1998 m. patvirtintą naują žemės reformos žemėtvarkos metodiką. Dalis sklypų buvo skirta kitiems asmenims, nepaisant vietos gyventojų interesų ir poreikių, o jau suprojektuotų žemės sklypų matavimas buvo vykdomas nesilaikant eiliškumo.
P.Aleknavičius taip pat pabrėžė, kad žemės reformą vykdančių įstaigų vadovai ir apskričių viršininkai nepakankamai reikliai vertino savo darbuotojų veiklą. Antra vertus, tų įstaigų vadovai ir patys neretai apsirūpino žemės sklypais pageidaujamose vietose.
Populiariausi sklypai - šalia ežerų
Daugiausiai sklypų išsidalijo specialistais įvairiose institucijose dirbantys valstybės tarnautojai. Komisija suskaičiavo net 140 tokių įvairaus rango valdininkų. Antroje vietoje - 52 įvairių tarnybų skyrių vedėjai.
Žemės sklypus taip pat įsigijo 25 agentūrų vedėjai, 22 skyrių vedėjų pavaduotojai, 13 direktorių, 18 girininkų ir jų pavaduotojų, 8 apskričių viršininkai, 6 regioninių parkų direkcijų direktoriai, 4 departamentų direktoriai, 4 seniūnai ir tiek pat apskričių sekretorių.
Valdininkus ne itin domino dirbama žemė, jie paprastai gviešėsi paties gardžiausio kąsnio. Populiariausi sklypai tarp valstybės tarnautojų - šalia ežerų ir kitų vandens telkinių. Valdininkų nuosavybe tapo net 640 tokių sklypų.
141 sklypas buvo išsidalytas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, 46 - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose, 33 - kraštovaizdžio draustiniuose, 28 - kurortų apsaugos zonose. Valdininkai išdrįso atsiriekti žemės net draustiniuose ir rezervatų apsaugos zonose.
Nors sklypų dalybos aktyviausiai vyko 2000-2002 m., kai galiojo valdininkų savivalei palankiausi įstatymai, šis procesas, komisijos narių teigimu, vyksta iki šiol, todėl Seimas turėtų kuo greičiau išanalizuoti komisijos pateiktus pasiūlymus ir skubos tvarka priimti įstatymų pataisas, užkamšysiančias pastebėtas teisines landas.
Anot komisijos atstovų, jie šiomis dienomis iš Šalčininkų rajono sulaukė gyventojų pranešimų, kad kai kurie valdininkai skuba sutvarkyti žemės sklypų nuosavybės dokumentus, kol įstatymų leidėjai nesuspėjo atimti iš jų tokios galimybės.
Parlamentaras ataskaitos negavo
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas teigia, kad galimų įstatymų pataisų svarstymo bus imamasi jau pirmadienį. Be to, parlamentaras sakė šiandien su Generalinės prokuratūros atstovais aptarsiąs būdus, kaip teisinėmis priemonėmis atimti žemės sklypus iš įstatymams nusižengusių valstybės tarnautojų.
Anot A.Sakalo, kadangi daugelis valstybės tarnautojų žeme apsirūpino lyg ir teisėtomis priemonėmis, pagrindinis ginklas kovoje su jais yra viešumas. A.Sakalas jau vakar ketino komisijos pažymą, kurioje išvardyti žeme apsirūpinę valstybės tarnautojai ir jų artimieji, perduoti žurnalistams, tačiau tik sukėlė kuriozinę situaciją.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Valentinas Junokas, paprašytas duoti ataskaitą, iš pradžių tvirtino jos nepasiėmęs su savimi ir pareiškė, kad ją turi P.Aleknavičius. Pastarasis irgi išsigynė jos neturįs.
Vėliau V.Junokas ėmė dvejoti, kaip derėtų pasielgti, A.Sakalui primygtinai dar kartą paprašius ataskaitos, ir galiausiai pareiškė, kad pavardžių paskelbimas pažeistų Asmens duomenų apsaugos įstatymą. STT vadovas savo poziciją grindė tuo, kad didžioji dalis ataskaitoje išvardytų asmenų nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kaip nors kitaip apkaltinti. A.Sakalui liko tik skėstelėti rankomis ir atsisakyti ketinimų paskelbti susikompromitavusių valdininkų sąrašą.
Beje, vakar STT pranešė pradėjusi dar vieną ikiteisminį tyrimą pajūryje dėl galimai neteisėtai atkurtų nuosavybės teisių į žemę. Tyrimas pradėtas įtarus, kad 2002 m. gruodį dviem piliečiams buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į dalį sklypo, esančio Kęstučio g. Palangoje. Manoma, kad taip buvo pažeisti šiame sklype esančio pastato savininkės interesai. Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas Arminas Stonkus įtariamas nerūpestingai organizavęs teisės norminių aktų organizavimą ir kontrolę.
