Turgavietėse - vagių rojus


2002-08-27
Remigijus JURGELAITIS
Turgavietėse - vagių rojus
Kauno turguose, pasak jose dirbančių apsaugininkų, pardavinėjamos vogtos prekės, tačiau policijos pareigūnai nesugeba sutramdyti neteisėtai įgytus daiktus pardavinėjančių žmonių

Turgaviečių administracijų vadovai, jose dirbantys apsaugininkai ir policijos pareigūnai pripažįsta, kad turgavietėse pardavinėjami vogti daiktai, tačiau sako, kad gaudyti vagis ar nustatyti, iš kur gauti prekybininkų realizuojami daiktai, ne jų pareiga. Vienoje turgavietėje apsaugininku dirbęs vyriškis “Kauno dienai” atskleidė neįtikėtinus faktus apie tokias prekybos įstaigas apraizgiusį vagių tinklą.

Realizuojama kioskuose

Atrodo, jau nieko nestebina, kad vogti automobiliai parduodami įvairiuose šalies turgavietėse. Vagys jau kuris laikas tokius automobilius pardavinėja dalimis, todėl policijos pareigūnams itin sunku nustatyti, iš kur pardavėjas gavo tokius daiktus. Pastaruoju metu turgavietės tampa ir didžiųjų prekybos centrų vagių maitintojomis.

Vienoje miesto turgavietėje net kelerius metus dirbęs apsaugininkas pasakojo, kad, pavyzdžiui, Stoties turguje vogtas prekes pardavinėja net kai kurių kioskų šeimininkai. “Ne kartą matėme, kai žmonės atnešdavo vogtus daiktus ir juos parduodavo, tačiau mums to įrodyti nepavykdavo, nes tiek pardavėjas, tiek pirkėjas sakydavo, kad tai paprasčiausia dovana”, - vagių apsukrumu stebėjosi vyriškis.

Paprastai į kioskus priduodamus daiktus vagys “įsigyja” prekybos centruose. “Yra daug būdų, kaip nematant apsaugininkui iš prekybos centro pavogti įvairių daiktų, - pasakojo pats tokį darbą ne vienerius metus dirbantis vyras. - Palankiausias metas vogti - pietų pertrauka, tuomet budėjimo poste lieka tik vienas apsaugininkas. Schema paprasta, vienas nenaudėlis jį užkalbina, kiti už drabužių bei į krepšius krauna vertingus daiktus”.

Dar daugiau - prabilti nusprendęs apsaugininkas sakė, jog neretai vagys susitaria su prekybos centrų darbuotojais. “Niekas netikrina asmeninių apsaugininkų ryšių, kai kurie jų susiją su kriminalinėmis grupuotėmis ar paprasčiausiais vagišiais, - tikino vyriškis. - Tokie apsimeta nematą, kada vagiamos prekės, o gautą pelną, turgavietėse realizavus vogtus daiktus, pasidalija pusiau.

Ar bendradarbiauja apsaugininkai?

Net ir turgaviečių apsaugininkai dažnai linkę užmerkti akis prieš vykstančius sandėrius, o kartais tampa vagių bendrininkais. “Gal tokių atvejų ir yra buvę, mes negalime kontroliuoti tų žmonių, kurie turi palaikyti tvarką”, - tikino Stoties turgavietės vedėjas Viktoras Resalas. Tuo tarpu patys apsaugininkai tai neigia ir sako, kad jie ne tik nedalyvauja tokiuose sandėriuose, bet ir niekada nėra girdėję, kad į tai įsivelia jų kolegos. “Jei ir vyksta tokie sandėriai, nuo mūsų jie kruopščiai slepiami”, - tvirtino Stoties turgaus apsaugininkas Kęstas, kategoriškai atsisakęs pasakyti savo pavardę.

Turgavietėse vogtas prekes realizuoja ir pavieniai nusikaltėliai. Paprastai tokie prekeiviai daiktus sako įsigiję parduotuvėse, o realizuoja supratę, kad daiktai jiems nereikalingi. Ir vakar Stoties turgavietės prieigose vos po vieną daiktą pardavinėjo ne vienas žmogus. Vyriškis pardavinėjęs vaikišką dviratį kategoriškai atsisakė paaiškinti, iš kur jį gavo. “Ne jūsų reikalas”, - kalbėjo ne itin gerai atrodęs vyras.

Teisiškai įrodyti tokių pardavėjų kaltę labai sunku, jų veikla turėtų susidomėti kriminalistai, tačiau, regis, jie turi svarbesnių reikalų, o turgavietėse vogtus daiktus pardavinėjantys žmonės išsisuka, sumokėję baudą už prekybos taisyklių nesilaikymą.

Prevencijos poskyrio komisaras inspektorius Rimas Sidera sako žinąs atvejų, kad turguose klesti prekyba alkoholiu, nelegaliai pardavinėjamos ir cigaretės, per pastarąjį pusmetį buvo nubausti 195 piliečiai, padarę tokio pobūdžio pažeidimus. “Paprastas policijos darbuotojas iš prekiautojų nereikalauja jokių dokumentų, todėl negali nustatyti, ar daiktai vogti”, - prasitarė komisaras-inspektorius.

Prieigose srautai dar didesni

Stoties turgavietės vedėjas Viktoras Resalas iš pradžių neigęs, kad šioje turgavietėje pardavinėjami vogti daiktai, vėliau pripažino, kad ir jis girdėjęs tokių kalbų. “Stengiamės kovoti su nelegaliais prekeiviais, - sakė V.Resalas. - Daugelį prekeivių pažįstame, o pavienius išprašome iš turgavietės teritorijos”. Tačiau ir vakar “Kauno dienos” fotokorespondentui pavyko užfiksuoti ne vieną pavienį prekeivį, nors tokius, pasak turgavietės vedėjo, apsaugininkai turėtų paprasčiausiai išvyti.

Stoties turgavietėje griežtai apibrėžtas pramoninių prekių realizacijos vietų skaičius, todėl, anot administracijos vadovo, nelegalūs prekeiviai greitai sutramdomi. Antra vertus, turgaus vedėjas pripažino, kad niekas nežino, kokiais būdais, iš kokių tiekėjų gautais daiktais prekiauja paviljonuose ir kioskuose dirbantys žmonės.

Daugiausiai nelegalių prekiautojų dirba Stoties ir Kovo 11-osios turgaviečių prieigose, tačiau turgų administracijų vadovai sako, kad jie kontroliuoja tik tai, kas vyksta aptvertose turgaviečių teritorijose. “Už tvoros - ne mūsų valdos, todėl šiose vietose tvarkos negalime įvedinėti”, - tikino V.Resalas. Kontroliuoti tokių prekeivių nesugeba ir policijos pareigūnai. Pasak Prevencijos poskyrio komisaro inspektoriaus Rimo Sideros, patruliai neturi tokių įgaliojimų.

Reikia griežtinti taisykles

Stoties turgaus vedėjas kratosi atsakomybės ir sako, kad vogtus daiktus pardavinėjančius žmones turėtų bausti mokesčių inspektoriai ir policijos pareigūnai. “Mes galėtume jiems padėti, o bausti tokių prekeivių negalime. Vienintelė poveikio priemonė - nutraukti sutartį”.

Nei turgavietėse patruliuojantys policijos pareigūnai, nei turgų administratoriai sako negalį pareikalauti dokumentų, kuriuose būtų nurodoma, iš kur pardavėjas gavo vieną ar kitą prekę. “Kontroliuoti kokias prekes pardavinėja vietų nuomininkai, nėra mūsų pagrindinė funkcija, todėl visai tikėtina, kad kai kurie jų prekiauja ir vogtais darbais, tačiau konkrečių faktų negaliu pateikti”, - išsisukinėjo V.Resalas.

Policijos pareigūnai, rodos, jau taip pat nuleido rankas ir pripažįsta, kad situacija pasikeistų, jei būtų sugriežtintos prekybos taisyklės. Ir net senus daiktus pardavinėjantys verslininkai galėtų pateikti jų įsigijimo dokumentus.