Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Talentingasis moterų numylėtinis
2006-03-25
Vienas ryškiausių Rusijos poetų Sergejus Jeseninas garsėjo savo bohemiškais polėkiais ir gausiais meilės nuotykiais
Neseniai Lietuvos kabelinės televizijos žiūrovai turėjo progos pamatyti daugiaserijinį rusų televizijos filmą “Jeseninas”, pasakojantį apie tragiško likimo talentingąjį poetą Sergejų Jeseniną (1895-1925). Pagal oficialią versiją - alkoholiu piktnaudžiavęs poetas, apimtas depresijos, pasikorė Leningrado viešbutyje “Angleter”. Seriale šia versija smarkiai abejojama ir iškeliama kita - su politikais nevengęs bendrauti S.Jeseninas tapo jų tarpusavio kovos pavojingu liudytoju ir dėl to buvo nužudytas. Ne viena serija skirta ir poeto meilės romanams, kurių jo trumpame ir audringame gyvenime netrūko. Pagal aktoriaus ir rašytojo Vitalijaus Bezrukovo romaną sukurtame filme pagrindinį vaidmenį sukūrė jo sūnus aktorius Sergejus Bezrukovas. Žiūrovai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni seriale įkūnytą Jesenino paveikslą gyrė, kiti peikė sakydami, kad nuo pirmos iki paskutinės serijos jis primena nuolat išsišiepusį kvailį.
Jeseninas buvo ne tik talentingiausias XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių Rusijos poetas, kurį lietuvių skaitytojams pristatė Justino Marcinkevičiaus vertimai. Gausūs amžininkų prisiminimai liudija buvus jį gražiu vyriškiu, mėgusiu bohemišką gyvenimą, madingus drabužius, turėjusiu aibę trumpų ir ilgesnių meilės nuotykių.
Apie pirmąją - mažai žinių
“Aš turėjau tris tūkstančius moterų”, - sykį bičiuliui pasigyrė Jeseninas. Šiam suabejojus, juokdamasis nusileido iki trijų šimtų, paskui - iki trisdešimties...
Gražiam auksaplaukiui, atvykusiam iš kaimo Riazanės gubernijoje, moterų dėmesio nestigo nuo pat ankstyvos jaunystės. 1912 metais įsitaisęs Maskvoje dirbti korektoriumi spaustuvėje, jis netruko susirasti pirmąją gyvenimo draugę - irgi korektorę Aną Izriadnovą, su kuria gyveno nesusituokęs. Keturiais metais už savo septyniolikmetį mylimąjį vyresnė Ana 1915 metais pagimdė jam sūnų Jurijų. Vystyklai, kūdikio spiegimas ir buitis greitai įgriso kylančiai naujajai rusų literatūros žvaigždei. Po trijų mėnesių jis išvažiavo į Petrogradą, kur įsisuko į madingų literatūrinių salonų, kūrybos vakarų, vizitų į redakcijas verpetą. Ana Izriadnova jo gyvenime daugiau beveik nefigūravo. Yra žinių, kad jos ir Jesenino sūnus Jurijus prieš pat karą žuvo kaip stalininių represijų auka.
Muša, vadinasi - myli
1917 metų vasarą redakcijoje “Delo naroda” Sergejus Jeseninas susipažino su reto grožio mergina Zinaida Raich, dirbusia redakcijoje sekretore. Raich buvo žydė, svajojo vaidinti teatre. Beje, vėliau į bolševikų priekaištus dėl antisemitizmo Jeseninas atsišaudydavo: “Koks iš manęs antisemitas, jeigu mano vaikai pagal motiną - žydai”...
Sergejus Jeseninas ir Zinaida Raich apsivedė pačiame revoliucijos sūkuryje. Raich nuo Jesenino pagimdė pagret du vaikus - dukrą Tatjaną ir sūnų Konstantiną. Jų santuoka ilgai netruko, nes Jeseninas “mylėjo rusiškai”: prisigėręs žmoną kuldavo, netgi nėščią, išsiblaivęs puldavo ant kelių ir prašydavo atleidimo. Jiedu tai pykosi, tai vėl susitaikydavo, kol 1921 metais oficialiai išsiskyrė. Z.Raich tapo aktore garsaus rusų režisieriaus Vsevolodo Mejerholdo teatre ir netrukus už jo ištekėjo. Gerokai už gražuolę žmoną vyresnis Mejerholdas augino ir išlaikė Jesenino vaikus, kurių tikrasis tėvas beveik nerėmė. Savo meilę sūnui ir dukrai demonstruodavo tuo, kad švarko “vizitinėje” kišenėje nešiojasi jų nuotrauką...
Kantrioji ginklanešė
Turbūt ištikimiausiai ir karščiausiai poetą mylėjo jo ilgametė bičiulė Galina Benislavskaja. Niekada neturėjęs savo buto Jeseninas dažnai pas ją gyveno, ten netgi atsivesdavo kitų moterų. Galina rūpinosi poeto rankraščiais, “išmušinėjo” redakcijose ir leidyklose jam avansus, honorarus. Jeseninas atvirai sakydavo Galiai, kad laiko ją puikia drauge, bet nemyli kaip moters, nors tarp jų ir būta intymių ryšių.
G.Benislavskaja buvo laikoma gražia moterimi - juodaplaukė žaliaakė, išsilavinusi, turėjo prancūziško ir kaukazietiško kraujo. Tačiau jai teko nuryti karčių piliulių - Jesenino vedybas su šokėja Aisedora Dunkan, paskui su Levo Tolstojaus anūke Sofija - taip ir nesulaukus iš jo meilės prisipažinimo. Ne paslaptis jai buvo ir stiprus Jesenino susižavėjimas aktore Augusta Miklaševskaja. Jai buvo paskirti ištisi ciklai eilėraščių, ją poetas vadino “chuligano meile”, sutramdžiusia jo siautėjimą. Archyvuose išliko žinių, kad Sergejus Jeseninas apie šią mylimąją buvo pasišovęs netgi parašyti monografiją “Miklaševskaja”.
Praėjus metams po Jesenino mirties, Galina Benislavskaja nusišovė ant jo kapo Vagankovo kapinėse, palikdama raštelį: “Čia palaidota brangiausia, ką aš turėjau gyvenime”...
Aisedora, Izadora, Dunka
Sovietų kultūros komisaro Anatolijaus Lunačarskio kvietimu į Maskvą 1921 metais atvyko garsi šokėja amerikietė Aisedora Dunkan. Jai buvo pasiūlyta steigti moderniojo šokio mokyklą Rusijoje, sudarytos puikios sąlygos. Po vieno koncerto ji susipažino su Sergejumi Jeseninu, ir tą patį vakarą tarp jų plykstelėjo audringas romanas. Jeseninas tuoj pat persikraustė į šokėjos, kurią vadino “mano Izadora”, vilą. Ją atvykėlei dosniai skyrė Tarybų valdžia - juk pasaulinį vardą turinti balerina atvirai rodė savo simpatijas komunistams: koncertuose ji šokdavo pagal “Internacionalą”, mojuodama raudona skraiste...
Laisvamanių šeimoje San Franciske gimusi Aisedora Dunkan skeptiškai žiūrėjo į tradicinę santuoką. Tad nei jos, nei Jesenino nesutrikdė didelis jų amžiaus skirtumas. Aisedoros Dunkan biografijose jos gimimo data nurodomi 1878 ar net 1877 metai. Kai Aisedora 1896 metais Čikagoje jau pradėjo savo profesinę šokėjos karjerą, Konstantinovo kaime gimęs Jeseninas tebuvo vienerių ir mokėsi vaikščioti...
Savo garsios žmonos vyras
Nors Aisedora Dunkan beveik nemokėjo rusiškai, o Jeseninas - angliškai, jiems neblogai sekėsi suprasti vienas kitą. Tačiau poeto girtuoklystės ir skandalai mylinčiai moteriai kėlė vis didesnį nerimą. Jeseninas nesivaržydavo, parsivedęs įkaušusią kompaniją, Aisedorai paliepti: “Nagi, Dunka, šok”. Ir ji šoko.
Dunkan buvo turtinga, turėjo įtakingų ryšių. Jai pavyko suorganizuoti savo ir Jesenino išvyką į užsienį, kurią palaimino Tarybų valdžia. Prieš kelionę 1922 metais jie susituokė. Europoje ir Amerikoje pora praleido dvejus metus. Tačiau ši išvyka netapo palaima. Maskvoje buvęs ant rankų nešiojama garsenybė, užsienyje Jeseninas tapo niekuo - viso labo garsios šokėjos Aisedoros Dunkan vyru, misteriu Dunkanu. Jos ankstesni gerbėjai - scenografas Gordonas Kreigas, milijonierius Eugenijus Zingeris Vakaruose buvo daug įžymesnės asmenybės nei niekam ten nežinomas rusų poetas.
Turbūt dėl to Sergejui Jeseninui yra išsprūdusi įžeista didybe dvelkianti frazė: “Mokytis angliškai aš net negalvoju, o jeigu jie nori bendrauti su manimi, tegu mokosi rusiškai”. Aisedorai Dunkan, kaip ir Zinaidai Raich, teko patirti girto ar pavyduliaujančio Jesenino kumščių smūgius. Po dvejų kelionių metų grįžę į Rusiją, Dunkan ir Jeseninas išsiskyrė.
Savo ir poeto santykius šokėja aprašė 1927-aisiais išleistoje knygoje “Mano gyvenimas”. Aisedora Dunkan, šiandien vadinama moderniojo šokio motina, tragiškai žuvo Nicoje tais pat metais. Jos ilgas plevenantis šalis įsisuko į automobilio ratus ir ją užsmaugė...
Tapo įžymiojo klasiko šeimos nariu
Paskutiniais savo gyvenimo metais - 1925-aisiais, Sergejus Jeseninas susipažino su Levo Tolstojaus anūke Sofija. Vasaros pradžioje jam, einančiam su Sofija, pasisiūliusi paburti čigonė mestelėjo: “Greitai vesi, garbaniau”.
Iš tiesų liepos mėnesį įvyko Sergejaus Jesenino ir Sofijos Tolstajos vestuvės. Vargu ar tai buvo didelės meilės, bent jau iš Jesenino pusės, padiktuota santuoka, nors Sofija buvo jauna ir pakankamai simpatinga. Jeseninas atvirai prasitardavo draugams: vedė dėl to, kad nusibodo būti benamiu. Paklaustas bičiulių, kaip gyvena, atsakydavo: “Gyvenu su nemylima moterim ir rengiu savo raštų tritomį”. Sofija rūpinosi ne tik vyro sveikata, bet ir kūryba - tvarkė jo rankraščius, skrupulingai užrašinėjo pataisas, datas. Ji, kaip ir jos senelė, Levo Tolstojaus žmona, buvo pasirengusi pasišvęsti talentingojo vyro globai ir kūrybai. Praėjus po vedybų keliems mėnesiams, Jesenino nervai pašlijo tiek, kad jis atsidūrė ligoninėje. Sofija jį lankė, užrašinėjo palatoje sukurtas eilutes.
1925 metų gruodžio pabaigoje Jeseninas netikėtai išvyko į Leningradą. Apsistojo viešbutyje “Angleter”, kur gruodžio 28 dieną buvo rastas pasikoręs (o gal pakartas?)... Poetas paliko savo krauju užrašytą eilėraštį “Sudie, mano drauge, sudie...”
Jesenino laidotuvėse dalyvavo ir jį apverkė visos jo žmonos. Neatvažiavo tik tuo metu Paryžiuje buvusi Aisedora Dunkan.
