Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savaitgalio prakalbos - urbi et liurbi
2004-05-15
Pamatai
Drįstu sakyti, mano bičiulė Brazauskienė... Aš tyčia nesakau, kuo ji vardu, dėl intrigos. Aš pats tai žinau, kad Vida, bet koks kieno reikalas.
Tai mano bičiulė Brazauskienė sako man... Klausyk, sako, Feliksai, kur ritasi pasaulis? Jei aš pasakyčiau, sakau, kur jis ritasi, tai kalbos inspekcija iš manęs padarytų kotletą “Delete”. Sakykim tada paprastai - pasaulis ritasi ne į ... o į beprotybės bedugnę.
Klausyk, sako, Žertva... Su viskuo galima sutikti - ir su sąjunga, ir su aljansu, bet su tuo, kad vakariečiai peikia mūsų cepelinus, nesutiksiu niekada. Tai įžeidžia mano tautinį orumą. Tai išveda mane iš pusiausvyros. Tai priverčia mane abejoti dorais Vakarų verslinių ryklių ketinimais.
Taip - sakau aš. Tai niekinantis požiūris į mūsų mentalitetą - sakau aš. Tai ketinimas mus plastmatizuoti ir apklijuoti etiketėmis “stabilizatorius, konservantas, antioksidantas, maistiniai dažai”.
STT Informacijos ir dezinformacijos skyriaus duomenimis, trylika iš dešimties apklaustų vakariečių sako, kad cepelinais jie pasibaisėjo. Jiems ne tik pasišiaušė plaukai, bet net nupliko visos vietos, kurias anksčiau jie depiliuodavosi. Anksčiau plikdavo tik nuo “Stabilizatoriaus E - n+1”, o dabar vien nuo cepelinų vaizdo. Jiems atrodo, kad cepelinai - kažkas kanibališka. Kažkas panašaus į citrusinį vaisių su mėsos kauliuku. Koks siaubas! Kokioj šaly tie vaisiai auga? Ar galima pasitikėti tokios šalies gyventojais? Mes su V.B. atsakome - cepelinai auga Lietuvoje, ačiū Dievui. Ir tai yra ekologiškai švarus maistas kaip dangaus mana. Nepriekaištingas gaminys dizaino ir energetinės vertės požiūriu. Tai yra Maistas didžiąja raide. Patrauklus savo forma, efektyvus savo dvasia. Bandykim palyginti mūsų cepelinus su jūsų nudrenuota ir chemizuota produkcija.
Ar kas nors kada nors matė ant cepelinų kokią vartojimo instrukciją ir sudėtį? Ar regėjo, kad cepelinai būtų išrašyti kokiomis raidėmis E, CH, Š ar panašiai ir nusėti skaičių bei brūkšnių kombinacijomis, išgražinti užrašais “Sveikatos ministerija įspėja” arba “Warning”, “Shakės”. “Poison”, “Prieš virškindamas susimąstyk” ir taip toliau? Nieko panašaus. Nieko panašaus į visas dėželes ir maišelius, kurios plaukia iš civilizacijos avangardo pusės ir mirga visokiausiais kodais, kurie reiškia tik viena - čia ne cepelinai, o chemija. Geriausiu atveju chemija - tai dopingas. O cepelinai - natūralus gyvenimo stimuliatorius. Jeigu žmogus daug dirba - mūrija, medžius kerta, galvoja, duodamasis po kambarį kaip tigras, - nuo cepelinų jam auga raumenys. Jeigu nedirba, o tik galvoja, susiėmęs rankomis galvą, - jam auga lašiniai. Lašiniai yra geras daiktas, natūralus. O nuo “E - 339” produktų, kad ir ką tu bedarytum, auga celiulitas, kuris šiais laikais yra didžiausias visuomenės priešas po kompiuterinio viruso. Celiulitas ir kompiuterinis virusas veda homo sapiens iš proto, o prisivalgę cepelinų žmonės darosi geraširdžiai, linkę svajoti, dainuoti, rašyti eilėraščius ir konstitucijos pataisas.
Senovėje, liaudies talkų metu, būdavo rengiamos cepelinų valgymo varžybos, ir kartais prisikirsdavome jų tiek, kad, kai kurių mokslininkų nuomone, galėjom lygintis su antikos graikais. Todėl manytume, kad turėtume paskelbti cepelinus mūsų kultūros ir kulinarijos paveldu ir tuo duoti atkirtį gastronominiams pasikėsinimams pasiknisti po mūsų mentaliteto pamatais.
F.Ž., V.B. ir milijonai kitų parašų
