Saulėtasis Šumanas


2003-10-25
Saulėtasis Šumanas

Užvakar Kauno filharmonijoje skambino pasaulinio garso pianistė Eliso Virsaladzė 

1966-aisiais 24 metų P.Čaikovskio konservatorijos absolventė Eliso Virsaladzė tapo Roberto Šumano konkurso, vykusio Cvikau mieste, nugalėtoja. Nuo tada senojo kontinento melomanai pradėjo dievinti šią muzikę, o spauda rašyti: “Tokio Šumano koncertų salėse mes negirdėjome seniai”. Tad neatsitiktinai ir dabar, praėjus maždaug 40 metų, žymiosios interpretuotojos repertuare šalia V.A.Mocarto, L. van Bethoveno, F.Šopeno, kitų XVIII ir XIX a. kompozitorių kūrinių išskirtinę vietą užima R.Šumano opusai. Vienas jų - Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 54 - užvakar skambėjo Kauno klausytojams.

Galima vien tik superliatyvais vertinti įnoringo Koncerto interpretaciją. Menininkės skonis nepriekaištingas, jį sąlygoja erudicija, kilnus frazuotės paprastumas, unikalus polifoninis girdėjimas ir mąstymas. Jos tušė itin subtilus, bet puikiai girdimas, pedalas naudojamas taip delikačiai, kad, regis, E.Virsaladzė apsieina visai be jo. Be to, ji nuostabiai mezga pokalbį su partneriais - šįsyk Lietuvos valstybinio orkestro muzikantais, kurie jai atliepė kuo nuoširdžiausiai.

Būtent E.Virsaladzė, o ne į klounadišką manierą linkęs prancūzų dirigentas Ugas Raineris (Hugues Reiner) buvo tikrasis R.Šumano kūrinio dirigentas. E.Virsaladzės nuopelnas, kad šis minorinis kūrinys, šiek tiek sentimentalus ir trečiojoje dalyje nuobodokas, įgijo visai kitokių nei įprasta atspalvių - šviesių ir brandžiai saulėtų.

Kur slypi tobulo E.Virsaladzės muzikavimo paslaptys? Pačią svarbiausią jų atskleidžia pati pianistė: “Aš visuomet viską mėgdavau daryti pati - teisingai ar neteisingai, bet pati... Tikriausiai tai užkoduota mano charakteryje. Ir, žinoma, man sekėsi su mokytojais. Niekad nesu patyrusi, ką reiškia pedagoginis diktatas”. Fortepijono mokytojus pianizmo žvaigždė turėjo neeilinius: Tbilisyje Eliso mokė jos močiutė Anastazija Virsaladzė (legendinės rusų pianistės A.Jesipovos mokinė), Maskvoje - rusų pianizmo mokyklos simboliai Henrikas Neihauzas ir Jakovas Zakas. E.Virsaladzė įgijo geriausius fortepijono pagrindus, prie kurių itin sumaniai derino savo talentą ir individualybę. Rezultatai neįtikėtini! Norėtųsi nepaprastą gruzinę išgirsti dar nesyk. Nuostabu būtų, jei ji mūsų Filharmonijoje surengtų rečitalį.