Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pusmečio žygis per juodąją Afriką: mirtini pavojai ir neįtikimi nuotykiai
2007-04-21
Darius SĖLENIS
18181 kilometrą įveikęs ir 15 šalių aplankęs Dainius Kinderis pralaimėjo garbės lažybas, tačiau dalyvavo vudu šventėje, gėrė su kariais, pamatė “juodąją Veneciją” ir atkampias nuostabaus grožio vietas
Jis galėjo būti papjautas, nušautas, susirgti maliarija ar ebola virusu. Jam teko bėgti, muštis, dalyvauti vudu šventėje, būti apmėtytam akmenimis.
“Tokia Afrika. Ten kiekvieną akimirką gali kas nors atsitikti. Tačiau bet kada gali sulaukti pagalbos”, - mano per pusmetį trukusią kelionę 15 Afrikos valstybių aplankęs 25 metų vilnietis Dainius Kinderis.
Nesumokėjęs nė cento - 8000 kilometrų
Garbės lažybas jis pralaimėjo. Tačiau vieno interneto tinklalapio sprendimu Lietuvos keliautojo Magelano vardą gavęs jaunas vyras neliūdi: “Tačiau aš laimėjau gyvenimo lažybas, nes aplankiau neįtikimų vietų.”
Kokios lažybos? Po kelionės į Afriką jau 62 pasaulio šalis aplankęs ir netrukus vėl į Maroką išvykstantis vyras susilažino su pažįstamu “Guardian” žurnalistu, kad nesumokėjęs nė cento pėsčiomis ir autostopu nukeliaus nuo Šiaurės iki Pietų Afrikos.
“Nesumokėjęs nė cento, išskyrus už bilietus ir vizas, įveikiau apie 8000 kilometrų”, - skėstelėjo rankomis vyras ir vardija nuo spalio iki balandžio mėnesio aplankytas Afrikos šalis.
Marokas, Vakarų Sachara, kuri jau priklauso Marokui, Mauritanija, Malis, Burkina Fasas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Gabonas, Kongas, KDR (buvęs Zairas), Angola, Namibija ir tranzitu - PAR.
Iš pradžių jis ketino aplankyti keturis Afrikos kampus: Maroką, Senegalą, PAR, Somalį. Tačiau atspaudams nebeliko vietos pase, o Namibijoje, negavęs PAR vizos, iš Nairobio skrido atgal į Maroką, o iš ten - į Europą.
Mėgstantis rašyti bei fotografuoti vilnietis neturi nuolatinio darbo: pusmetį intensyviai dirba užsienyje, o uždirbtus pinigus išleidžia kelionėms. Prieš Afriką jis apie pusmetį praleido Azijoje, 3 mėnesius gyveno Filipinuose.
Saulės smūgis - ne maliarija
18181 kilometras. Pusmečio kelionė kainavo apie 10 tūkstančių litų. Į Senegalą vizos negavo, nes visiems posovietinių šalių gyventojams Afrikoje vizos į Senegalą neišduodamos.
“Tai dėl Dakaro”, - kartą jau mėgstamiausioje Afrikos šalyje Maroke buvęs lietuvis vizas į Mauritaniją, Malis buvo pasidaręs šioje šalyje.
Nuo hepatito A ir B, geltonojo drugio, difterijos, stabligės ir meningokoko pasiskiepijęs Dainius kiekvieną dieną gėrė po 10 litų kainuojančias tabletes nuo maliarijos - “Lariam”. Vartojant šiuos vaistus žmones persekioja košmarai.
“Jie itin ryškūs ir realūs, - prisiminė D.Kinderis. - Kartą sapnavau kaimą Šilutėje ir namo kieme stovintį automobilį, kuriuo važinėjau JAV. Jį bandė pagrobti pieštukais ginkluoti juodaodžiai. Antras sapnas - apie paplūdimį Ganoje. Radau ąsotį ir nors juodaodžiai grasino, kad išlįs džinas, jį atidariau. Iš ąsočio lindo tarakonai, žiurkės, vėžiai, beždžionės...”.
Dainius džiaugėsi, kad nesusirgo maliarija, kuri pakerta daugelį keliautojų. Maliarija ypač sergama Ganoje, kur daugybė mašalų. Mosteldamas ranka D.Kinderis iškart pagaudavo bent po penkis uodus.
“Kartą pradėjo skaudėti kaklą, pykino, svaigo galva. Laimė, tai buvo tik saulės smūgis”, - kartą vilnietis ne juokais sunerimo, kad susirgo maliarija.
Lietuvis irgi skleidžia magiją
Įdomiausia matyta Afrikos šalis Lietuvos Magelanui - Beninas. Iš ten buvo vežami pirmieji vergai į Braziliją, Karibus, Kubą, kur yra Benino kultūros užuomazgų. Net ir paslaptingoji religija vudu kilo iš Benino.
Sausio 10 dieną Benine švenčiama vudu diena, žmonės nedirba. Apeigų metu ant iš mėšlo pastatytų statulų, kuriomis vaikšto dideli driežai, meta monetas, čia pat aukoja vištas.
Benine, stebėjosi vilnietis, jis matė didžiausius Afrikoje driežus ir mažas, šuniukus primenančias ožkas. Vergų krantu vadinamoje šalyje daug gyventojų išpažįsta vu-du ir tiki, kad kiekvienas žmogus gali skleisti kažkokią magiją.
“Keliaudamas autostopu pakeliu ranką, sustoja mašina”, - afrikiečiai susižavėjo tokia D.Kinderio “magija”.
Mažoje, geografiškai degtuko kontūrus primenančioje šalyje yra ir “juodoji Venecija”: 25 tūkstančius gyventojų turintis ant polių įkurtas ir Dainių itin sužavėjęs miestas. Į paštą, viešbutį, namus, mokyklą žmonės plaukia siauromis it kanoja valtimis.
Klesti kanibalizmas
Mažiausiai paliestas civilizacijos, itin gražus, apie 2 milijonus gyventojų turintis Gabonas, į kurį sunku patekti dėl nepatogių ir brangių skrydžių.
Pėsčiomis turistai ten beveik nekeliauja, nes sunku brautis per džiungles, kur bandoma nutiesti kelius. Gabone klesti miškininkystė. Naktimis iš Atlanto vandenyno ant kranto tuntais atšliaužia vėžliai, deda kiaušinius ir peri vėžliukus.
“Gyventojai gaudo beždžiones, skruzdėdas, vėžlius, antilopes: nužudo ir pardavinėja gatvėse, - žaliuosius ir gyvūnėlių, mylėtojus nuo kelionės baidė Dainius. - Kaimeliuose pardavinėjamas šlykštaus skonio palmių vynas ir ant kuolo užmautas tik ką nužudytas gyvūnas.”
Pavojingiausia matyta Afrikos šalis - Nigerija, kurioje dar klesti kanibalizmas. Kaimuose vietos gyventojai keliautoją gąsdino kanibalais. Apie 140 milijonų gyventojų turinčioje šalyje - chaosas, tarpusavio genčių nesutarimai, korupcija.
Daugelis žmonių nebijo naudotis ginklais. Policininkai pasienyje vilki civilių drabužiais. Jei vilki oficialia apranga, dažniausiai tai - apsimetėliai banditai, kurie apvagia keliautojus.
Kyšio nedavė
D.Kinderiui nepadėjo 80 dolerių kainavusi Nigerijos viza: negavę kyšio pareigūnai jį uždarė į pavėsinę primenantį narvą.
“Pravažiuoja sieną autobusas, lengvos mašinos, keleiviai išlipa ir visi moka kyšį”, - stebėjosi lietuvis. Vienas juodaodis lietuvį bandė užstoti, teigdamas, kad pareigūnai daro gėdą Nigerijai. Tačiau kostiumuotas pasieniečių viršininkas jį pradėjo spardyti blizgančiais batais.
“Buvo baisu. Iš pradžių kalbėję mandagiai, netrukus jie ėmė šaukti, reikalauti 60 dolerių kyšio, tačiau manęs mušti nedrįso”, - keliautojas grynaisiais tuo metu tik ir turėjo apie 60 dolerių. Kelionės metu Dainius naudojosi kreditinėmis kortelėmis, kelionių čekiais, kartais pinigų jam atsiųsdavo iš Lietuvos.
Kyšį už lietuvį sumokėjo tuo metu su juo automobiliu važiavęs nepažįstamas nigerietis. Juodaodis vėliau ne tik nepaėmė skolos, bet dar ir nupirko bilietą autobusu pervažiuoti visą Nigeriją.
Afrikoje Dainius sutiko nuostabių žmonių, kurie duodavo maisto, pinigų, nuoširdžių patarimų. Jis nepasakojo apie lažybas.
Lažinosi iš 100 dolerių
Neišleisdamas nė cento vilnietis keliavo apie 80 dienų ir įveikė apie 8000 kilometrų. Lažybas pralaimėjo, kai vairuotojas jį nuvežė ne į tolimąjį postą su Kamerūno siena - Ekang, bet artimesnį - Ikang.
“Ten uždėjo atspaudą, prieš akis - vandenynas, atgal grįžti jau negalėjau, o į Kamerūną - kelias kateriu, - tuomet Dainius suprato pralaimėjęs varžybas, bet nuo širdies nukrito akmuo. - Dėl lažybų, jei niekas nepaveždavo veltui, eidavau pėsčiomis per dykumą, kildavo nesutarimų su žmonėmis, nes jie netikėdavo, kad neturiu nė dolerio. Su “Guardian” žurnalistu lažinausi iš 100 dolerių. Pralaimėjau garbės lažybas, bet laimėjau gyvenimo.”
Numojęs ranka keliautojas už 30 dolerių nusipirko bilietą į katerį ir išplaukė į Kamerūną. Užkampiais, pro įspūdingas salas plaukęs Dainius pamatė atokius žvejų kaimus, pabuvojo ten, kur nebuvo kojos įkėlęs užsienietis.
Pralaimėjęs lažybas jis keliavo, plaukė kateriu, važiavo traukiniu ir viešuoju transportu. Didžiausias pavojus buvo iškilęs bene saugiausioje šios kelionės metu aplankytoje šalyje - Maroke.
Galėjo užmušti akmenimis
Nuo Rabato iki Kasablankos kartu keliavusiam anglui pasigyręs, kad per visas keliones autostopu jam nebuvo nutikę baisių atvejų, po penkių minučių D.Kinderis galėjo tapti auka. Nuskelta butelio šuke mojuojantis marokietis persekiojo anglą ir lietuvį, vyko grumtynės. Nuo narkotikų apsvaigusį marokietį sutramdė keli vietiniai mechanikai.
“Mus apėmė baimė, bėgome, nors dviese galėjome jį įveikti”, - teisinosi D.Kinderis. Vėliau, Guelmime, akmenimis jį apmėtė vaikai. Šiam miesteliui tai būdingas reiškinys, nes vėliau apie agresyvius vaikus jis išgirdo ne iš vieno keliautojo.
Negavę dovanų tušinukų ir saldainių keli 6-7 metų amžiaus vaikai pakeleivį apmėtė akmenimis, prie jų vėliau prisijungė didelė kompanija bendraamžių. Smarkiai sviestas akmuo pataikė į ranką, keli - į koją. Vilnietis ėmė bėgti nuo akmenų krušos, kuri pataikė į marokiečių automobilį.
“Vyrai vaikus užsivijo, o grįžę pakvietė permiegoti, pavalgydino ir ryte nuvežė į kitą miestą, - Dainiui po to dar ilgai vaidenosi akmenys, o keliskart su akmenimis jis supainiojo kregždes. - Pietinėje dalyje ir kitose Afrikos šalyse vaikai elgdavosi pagarbiau.”
Viename kateryje su 30 karių
Angolos pasienio poste Pedro, kurį perėjo iš Zairo, lietuvis buvo pirmasis užsienietis! Dainius prisipažino, kad čia pagudravo ir gavęs vizą penkioms dienoms skustuvu skaičius pakeitė iš 27 į 09 ir iš 5 į 15.
Kongo upe jaunas vyras su 30 Angolos kareivių 2 valandas plaukė pripučiama motorine valtimi iki Atlanto vandenyno.
“Draugiški kareiviai turėjo penkias dėžes alaus, su jais bendravome, juokavome, fotografavomės”, - pasidžiaugė lietuvis.
Vėliau kareiviai vežė jauną vyrą į ligoninę, kai D.Kinderis beveik per pusę persiplėšė pirštą. Beveik sąmonės nuo skausmo netenkantis lietuvis turėjo kantriai laukti, kai pakeliui angoliečiai sustodavo prie parduotuvės, skambindavo draugams. Po dviejų valandų medicinos skyriuje paaiškėjo, kad ta pati moteris - ir seselė, ir gydytoja, ir registratūros darbuotoja.
“Į petį suleido itin stiprių vaistų, kad nenualpčiau ir pirštą susiuvo”, - skausmingą įvykį prisiminė vilnietis, kurį po to trims dienoms pasveikti priglaudė vairuotojas.
Muselės piklo
Deimantais, auksu garsėjančioje, tačiau karų išdraskytoje Angoloje keliai - košmariški. Tačiau šalis atsigauna, kinai stato kelius, tiltus. Už 300 kilometrų atstumą, kuri autobusiukas nuvažiuoja per 24 valandas teko mokėti 50 dolerių.
“Labai sunku apsiginti nuo vabzdžių bei mašalų, - musių cėcė atakas ir kitus sunkumus Angoloje prisiminė D.Kinderis. - Priemiesčiuose - purvas, pelkynai, į dešimties vietų autobusiuką bando sutilpti beveik trigubai daugiau žmonių. Užklimpusį automobilį, nukritusius ratus, kitas detales palieka.”
Panašu ir Gabone. Bet ten labiau kankino musytės piklo, kurios atviras kūno vietas atakuoja nuo 5 iki 7 valandos. Sukandžiotą vietą išberia raudonom dėmėm, o po 3 dienų apima beprotiškas niežulys.
Kelis kartus džiunglėse miegojęs lietuvis prisipažino, kad tuomet jausdavosi nervingai. Atrodė, kad net oras vibruoja nuo įvairių garsų, judėjimo ir neregimų pavojų.
Dainuoja ir kunigai
Daugelyje Afrikos šalių moterys sunkiai dirba, vyrai jų laukia namie, o pinigus išleidžia alui. Populiariausias vyrų darbas - dirbti taksistu. Jiems nesuprantama, kaip vyras gali dirbti tiek pat, kaip ir moteris.
Daugelis vyrų, net tvarkos sergėtojų, gatvėse geria alų. Nigerijoje nekart vilnietis matė girtus policininkus, kurie pasamdo kaimo vyrioką, kad naktį prižiūrėtų tvarką.
Ypač dainingi Ganos gyventojai, kurių dauguma - katalikai. Dainuoja gatvėse, žvejai traukdami tinklus ir net kunigas bažnyčioje. Linksmieji ganiečiai turi ir žiaurių papročių: kaimuose pagautą vagį vietoje apipila benzinu ir sudegina.
Dainių bandė apvogti keturis kartus, visus - Namibijoje. Kartą prekybos centre jis vagį pagavo už rankos ir nuvedė į policiją, tačiau, šiam prisipažinus, jį policininkai paleido. Susišaudymų, laimė, lietuvis nematė, bet besimušančius net lazdomis iki kraujo žmones - dažnai.
“Aukštos elektrinės tvoros, pikti šunys, nuostabūs kanjonai, upės, šiuolaikiniai bankai, gan aukšta civilizacija, - Namibijos požymius išskyrė vilnietis. - Tačiau ten jaučiausi nesaugiai, nes gali sulaukti netikėtų siurprizų. Todėl kartais linčo teismas turi privalumų.”
Gražesnės už Naomi Kempbel
“Naudokite prezervatyvus”, “venkite sekso iki vedybų”, - Ganoje ypač didelė kampanija prieš AIDS. Tačiau prezervatyvai labai brangūs, o vietos gyventojams 10 vaikų šeima - įprasta.
Ganoje, Konge, Kamerūne - daug kazino, viešnamių ir lengvai prieinamų moterų. Beje, į Senegalą ir Gambiją atvyksta labai daug 50-60 amžiaus moterų iš Europos, kurios seksui ieško itin jaunų afrikiečių vyrų.
Gražiausias moteris jis matė Zairo sostinėje Kinšasoje. Gatvėse vaikščiojo studenčių, paprastų moterų daug žavesnių nei Naomi Kempbel.
“Nesvietiško grožio moterų mačiau ir Namibijoje. Jos maišytos: ruda oda, afrikietiški plaukai, švelnūs bruožai ir mėlynos akys, - šypsojosi Dainius. - Ne, juodaodžių neturėjau, nenorėjau rizikuoti, be to, vienoje vietoje neužsibūdavau, nors porą kartų juodukės man siūlėsi atvirai. Kartą vyras pasikvietė į barą ir siūlė sutuokti su viena iš savo keturių dukrų. Moterys dažnai prašydavo mano adreso, nors nežinojo net mano vardo. Jos tikisi, kad pavyks išvažiuoti į Europą.”
Haliucinacijos iš troškulio
Geltona-žalia-raudona. Tai - ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Afrikos valstybių vėliavų spalvos. Skiriasi tik forma, konfigūracija, kai kuriose afrikiečių vėliavose yra ir herbas.
“Mes artimi, panašios net ir mūsų šalių vėliavos, - sunkioje situacijoje lietuvis baksnodavo į savo krūtinę, kur puikavosi vėliava. - Jie šypsodavosi ir sakydavo, kad aš - “rastamanas”. Tai - regio, kuris ypač populiarus Afrikoje, spalvos.”
Kuriozai? Kartą eidamas per kaimą nuo vieno namo, prie kito, jis išgėrė apie 10 litrų vandens. Įdomus susitikimas buvo su juodaodžiu, kuris puikiai kalbėjo... rusiškai. Ir net keikėsi šia kalba, nuvežė iki Angolos pasienio ir nepaėmė nė cento.
Mauritanijoje ištroškusiam keliautojui kilo haliucinacijos. Pribėgęs neva prie namų, jis pamatydavo tik akmenis ir išgirsdavo vėją. Pagaliau pasiekęs vieną kaimą jis pamatė merginą. Pradėjo ją vytis, norėdamas paprašyti vandens.
Ji bėgo, Dainius vijosi, šaukdamas, kad nori tik vandens. Pagaliau ją pavijo. Mauritanė kažką nusisukusi darė. Netrukus paaiškėjo, kad vos pamačiusi lietuvį ji viską suprato.
Afrikietės rankose buvo pilnas indas vandens.
