Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Patriotiškumo pamoka su karūnos ženklu
2003-07-07
Remigijus JURGELAITIS
Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų daugelis lietuvių šiemet šventė sostinėje. Vilniaus policijos pareigūnai stebisi: nors sostinę buvo užplūdę tūkstančiai svečių, tačiau nusikaltimų ir chuliganų išpuolių beveik neužfiksuota.
Vilniaus ateities simbolis
Vėlyvą šeštadienio vakarą įvažiuoti į sostinės centrą buvo neįmanoma: daugelį gatvių užtvėrė policijos ekipažai, kitas - Karaliaus Mindaugo tilto link plūstanti žmonių jūra. Prieš pat vidurnaktį prasidėjusias iškilmes stebėjo ne tik vilniečiai, bet ir Dainų šventės dalyviai, užsienio turistai, susibūrę abiejose Neries pusėse. Kai kurie įsikūrė ant Gedimino kalno, nuo jo atsivėrė puikus vaizdas į iškilmių vietą.
Daugelis susirinkusiųjų neslėpė labiausiai laukę įspūdingos ugnies, muzikos, pirotechninių efektų bei saliutų fiestos bei galimybės naujintėlaičiu tiltu pasiekti kitą Neries krantą. Tačiau prieš nukerpant simbolinę atidarymo juostelę, kaip visuomet tokiomis progomis, skambėjo šalies ir sostinės vadovų sveikinimai.
“Tiltai statomi, kad sujungtų krantus ir žmones. Tiltas - tai bendravimo simbolis. Tebūnie šis tiltas Vilniaus ateities simbolis. Simbolis miesto, kuriame visada vienas kitą pasiekia ir bendrą kalbą randa krantai, kultūros, žmonės”, - po šių žodžių Vilniaus meras Artūras Zuokas ištiesė ranką ir paspaudė dešinę ceremonijoje dalyvavusiam premjerui Algirdui Brazauskui.
Vyriausybės vadovas pasveikino naujojo tilto statytojus, tarp jų ir Kauno bendroves, bei jų dovaną gavusius vilniečius Valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ojo jubiliejaus - dienos proga.
Neleido pereiti tiltu
Po sveikinimo kalbų - pirmosios įspūdingų saliutų salvės, tačiau jos buvo tik maži įspūdingos pirotechnikos ir ugnies fiestos akordai. Vėliau pradėjo “degti” Neris: tūkstančiai specialių deglų buvo paleisti į upę ir plaukė mėlynos spalvos prožektoriais apšviesto tilto link. “Ačiū, ačiū!”, - po šių žodžių į dangų pakilo kelios dešimtys fejerverkų salvių, o tiltu pradėjo riedėti penktos klasės BMW automobiliai. Jie per minutę pasiekė kairįjį Neries krantą.
Pasibaigus ceremonijai, dalis žmonių nusivylė negavę leidimo pereiti pirmuoju arkiniu tiltu Lietuvoje. Policijos pareigūnai tikino, jog pirmiausiai savo įrangą turėjo surinkti pirotechnikai - gali būti likę nesudegusių šviečiamųjų ar padegamųjų užtaisų. Šeštadienio naktį į ceremoniją susirinkusiems žmonėms teko traukti Senamiesčio link.
Tačiau ir sekmadienio popietę tiltas vis dar buvo uždarytas, aiškinta, kad tai padaryta dėl aukštųjų svečių saugumo, taigi pirmieji vilniečių automobiliai tiltu perriedėjo tik sekmadienio vakarą.
Uždarinėjo kavines
Po tilto atidarymo ceremonijos daugelis vilniečių užplūdo pagrindines sostinės gatves: rekonstruotą Gedimino prospektą, Pilies, Vilniaus gatvę. Miesto svečius ir vilniečius nuvylė sostinės verslininkų nerangumas. Daugelis šventusiųjų ketino prisėsti sostinės lauko kavinėse, tačiau apie vidurnaktį jos pradėjo karštligiškai užsidarinėti. Kavinių darbuotojai tvirtino negavę nurodymo dirbti ilgiau nei įprasta. “Neketiname to daryti, papildomai už darbą mums niekas nemoka”, - aiškino padavėjai.
Rotušės aikštėje veikė vienintelė “Amatininkų užeiga”, tačiau joje tilpo tik maža dalis norinčiųjų. Sausakimšoje kavinėje dirbę padavėjai vos spėjo suktis ir susirinkusiuosius ragino užsisakinėti tik gėrimus: dėl virtuvės apkrovimo net paprasčiausių užkandžių prie alaus tekdavo laukti kone valandą. Sausakimšos buvo ir kitos naktį veikusios miesto kavinės.
Iš provincijos atvykę šokių kolektyvų nariai stebėjosi, kad sostinėje - toks aktyvus naktinis gyvenimas. Tačiau patys vilniečiai nuramindavo, kad taip būta itin retai. Apie antrą valandą nakties miesto gatvės nė kiek netuštėjo, o kai kurie jaunuoliai nuolat skandavo Lietuvos ir jos karaliaus vardą.
Daugelis paauglių įsikūrė ant Gedimino prospekto ir Sereikiškių parko suoliukų. Kai kurie jų gėrė alkoholį, nepaisant to, buvo draugiškai nusiteikę ir tvirtino norį tinkamai atšvęsti valstybės jubiliejų.
Patriotiška dvasia
Policijos atstovų teigimu, nors ties naujuoju tiltu buvo susirinkę apie 10 tūkstančių žmonių, tačiau jokių tvarkos pažeidimų neužfiksuota, į ligonines neišvežta nė vieno girtaujančio paauglio. Tvarka buvo užtikrinta ir liepos 6-ąją vykusiuose renginiuose.
Daugelis susirinkusiųjų sakė, kad kasmet Valstybės diena turėtų būti minima panašiomis iškilmėmis.
“Nebūtinai atidarinėti tiltus ar atidengti paminklus, tačiau liepos 6-oji turėtų įstrigti kiekvieno lietuvio širdyje, juk tai - visų mūsų diena, mūsų tautos šventė”, - kalbėjo karaliaus Mindaugo paminklo atidengimo iškilmes stebėjusios jaunos kauniečių šeimos galva Tadas Akimavičius.
Ir kiti susirinkusieji, regis, buvo patriotiškai nusiteikę, o atidengiant paminklą sudrėkusios jų akys neleido abejoti, kad lietuviai neabejingi savo kraštui ir jo didingai istorijai.
