Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Neužkariautame Afganistane
2005-12-17
Darius SĖLENIS
Televizijos laidos “Karys” vedėją stebino ir žavėjo karinio transportinio lėktuvo galybė, kelių kilometrų aukštyje perpilami degalai, karo ginkluotės sąvartynas ir egzotiški vaizdai
“Šalis, iš kurios beveik nieko neparsivežiau, bet paliko didelį įspūdį”, - neseniai su PAG I grupe iš egzotiškojo Afganistano grįžęs prisipažino televizijos laidos “Karys” vedėjas, žurnalistas Laimis Bratikas.
Lauke moterys privalo arba eiti, arba klūpoti
Kalnuotame ir per visą istoriją nė vienos šalies neužkariautame Afganistane oro temperatūra šokinėjo nuo plius 6 dienomis iki minus 8 laipsnių naktimis.
“Miestuose negalėjau drąsiai vaikščioti kada noriu ir su kuo noriu, - pripažino žurnalistas. - Mus saugodavo kariai, o iš karinės bazės galėdavo išvažiuoti mažiausiai bent du visureigiai su ginkluotais kareiviais”.
Afganistanietės moterys, stebėjosi L.Bratikas, vis dar vaikščioja gatvėse prisidengusios veidus. Jų drabužiai, vadinami burkomis, šviesiai mėlynos spalvos.
“Neįprasta tai, kad moterys, kurios neina, negali stovėti - privalo tik klūpoti, - teigė “Kario” vedėjas”. - Laukdamos automobilių, stotelėse, prie parduotuvių, laukuose, moterys ne stovi, bet klūpo. Neįprasta matyti kažkokius mėlynus “kupstus”. Iranietės ir tadžikės nešioja juodus drabužius. Tiesa, pastarosios ne visos slepia savo veidus”.
Žmoną galima nusipirkti už 2000 dolerių
Goro provincija, Čachčaranas, kur karinę pareigą atlieka ir lietuvių kariai, labai skurdi: apie 80 procentų žmonių - beraščiai.Tik centrinėse gatvėse molinės lūšnos dviejų aukštų, kitur - vienaaukščiai molinukai. Miestelio pažiba, pavyzdžiui, Ibrahimas, turi seną, 20 metų, motociklą, seniūnas provincijoje garsėja tuo, kad pirmasis susprogdino rusišką sraigtasparnį.
“Labai karinga tauta, - teigė žurnalistas. - Viską sprendžia miestelio seniūnas. Net jei sunkiai suserga kažkurio vyro žmona, šis eina ir prašo seniūno leidimo vežti ją pas gydytoją. Gydytojai vyrai neturi teisės apžiūrėti moterų, o žmoną jau nuo 14 metų galima ten nusipirkti už 2000 dolerių ir brangiau”.
Afganistano Islamo respublikoje Herato mieste efektinga Mėlynoji mečetė, neįprastai atrodė net laukuose pasikloję kilimėlius ir besimeldžiantys žmonės.
“Viename didžiausių Afganistano miestų Harate, kur prasidėjo karas su rusais, yra keturi bokštai minaretai, kurie matosi iš bet kurio miesto taško. Kai leidžiasi saulė, ji matoma būtent tarp tų keturių bokštų, - prisiminė dar vieną įspūdingą vaizdą žurnalistas. - Beje, nuo nuolat skraidžiusių lėktuvų bei sraigtasparnių vibracijos bokštų smaigai nugriuvo”.
Pasiliko atminčiai Talibano režimo pinigų
“Kario” laidos vedėjui padarė įspūdį ir karinės technikos sąvartyne keli šimtai susprogdintų tankų, patrankų ar “katiušų”. Nustebino faktas, kad net 87 procentai opiumo bei hašišo į Europą tranzitu patenka iš Afganistano.
“Ne visi vietiniai žmonės leidosi fotografuojami, - pripažino L.Bratikas. - Tačiau nufotografuoti afganistaniečiai būtinai paprašydavo skaitmeniniame fotoaparate parodyti savo nuotrauką ir tuomet patenkinti linksėdavo galvomis. Beje, beveik per savaitę miesto gatvėse nemačiau nė vieno baltojo”.
Saugojamoje, dar Aleksandro Makedoniečio statytoje, pilyje, kurios dar negali lankyti vietiniai gyventojai, lietuviai rado pinigų.
“Galite pasiimti, - mostelėjo ranka vietiniai kareiviai ir perspėjo. - Tai anksčiau valdžiusio šalį Talibano režimo pinigai. Tiesa, po pilį nevaikščiokite, nes dar gali būti sprogmenų”.
Skrydis kariniu ispanų sraigtasparniu
Skrisdamas ispanų kariškių sraigtasparniu iš vienos stovyklos į kitą žurnalistas buvo perspėtas šilčiau apsirengti, tačiau tai, ką patyrė per pusantros valandos ore...
“Sraigtasparnis - atviras, nes abiejose jo pusėse stovi kulkosvaidžiai ir tupi kariškiai, - pasakojo L.Bratikas. - Mes buvome pakilę virš kalnų, į 2-4 kilometrų aukštį. Iš pradžių filmavau, fotografavau Afganistano vaizdus, bet po to taip šaltis sustingdė, kad atrodė užpakalis prie sėdynės prilips”.
Kauniečiui ypač įsiminė skrydis amerikiečių tolimųjų reisų kariniu transportiniu lėktuvu “C 17”, kuris laisvai gali gabenti daugiau nei 50 tonų krovinių, o degalais gali pasipildyti skrisdamas ore.
“Generolas Arvydas Pocius, sėdėjęs kabinoje su pilotais, leido stebėti vaizdą, kaip ore pilami degalai, - vis dar neatsikvošėjęs nuo įspūdingo vaizdo pasakojo žurnalistas.
- Skridome 500-600 kilometrų per valandą greičiu, 6-8 kilometrų aukštyje. Laineris priskrido prie kito lėktuvo. Abu lėktuvai vienas greta kito skrido vienodu greičiu. Po to iš kito lėktuvo nuleido specialią žarną, lėktuvą šiek tiek krestelėjo. Mačiau, kai ūsuotas pilotas kito lėktuvo stikliniame gaubte reguliuoja tą žarną. Ir visa tai vyksta skrendant aukštai ir greitai! Įspūdis nerealus”.
Karys susižeidė aklinoje tamsoje
Laimis šyptelėjo prisiminęs vieną kuriozišką situaciją. Į Afganistaną jis nepasiėmė, nors buvo ir rekomenduojama turėti, prožektoriaus.
“Kai danguje pakyla mėnulis, naktį vaizdas įspūdingas. Tačiau kai nesimato nei žvaigždžių, nei mėnulio - aklina tamsa, - pasakojo stovykloje su kareiviais gyvenęs L.Bratikas. - Dėl saugumo kariniai objektai nėra apšviečiami. Kartą vaikščiodami be prožektoriaus su kolega aklinoje tamsoje net atsitrenkėme vienas į kitą!”
Kitą kartą, vaikščiodamas po karinę stovyklą, L.Bratikas pasiskolino prožektorių iš vieno kario. Likimo ironija, tuo metu kariškiui prireikė išeiti iš palapinės. Tamsoje be prožektoriaus paėjęs kelis metrus, pusmetį Afganistane rizikavęs bei buvęs karštuose taškuose, bet nesusižeidęs vyras užkliuvo už komunikacijos laidų ir nukrito ant akmenų.
“Nukrito taip, kad prasikirto smakrą, kurį reikėjo siūti, - ir šypsodamasis, ir jausdamas kaltę kalbėjo Laimis. - Ir tai jam įvyko po pusmečio tarnybos Afganistane, paskutinę naktį prieš išvykstant namo”.
