Neramūs “Romuvos” laikai
Romuvos kino teatrą nukonkuravo Forum Cinemas salės Akropolyje. Tarpukario statytos Romuvos gelbėjimo planas pradėtas kurti praėjus beveik metams, kai čia neberodomi filmai.
Pančioja ydinga sutartis
Į kino teatrą Romuva trumpam buvo sugrįžęs kinas. Keturias dienas jame vyko prancūzų kino festivalio Žiemos ekranai filmo seansai. Tačiau nuolatinių kino seansų Romuvoje atsisakyta praėjusių metų balandį. Nuo 2002 metų patalpas nuomojančios bendrovės Rosh direktorius Ramūnas Šalūga aiškino, kad neįmanoma konkuruoti su moderniomis kino salėmis, todėl filmų nebeperka.
Kauno menininkai, inteligentija ir studentai kreipėsi į savivaldybę, prašydami gelbėti merdintį kino teatrą.
Jie siūlė nutraukti ydingą sutartį ir steigti Romuvoje menų centrą, kuriame būtų demonstruojamas nekomercinis kinas, vyktų įvairūs kultūriniai renginiai. Buvo įkurta speciali savivaldybės darbo grupė, turėjusi parengti teatro gelbėjimo planą.
Tačiau savivaldybė ne vienintelė Romuvos šeimininkė: bendrovei Rosh pastatą ji yra išnuomojusi iki 2012 metų, be to, ši įmonė valdo 20 procentų kino teatro akcijų.
Laisvės alėjoje, kur įsikūrusi Romuva, patalpas nuomojančios įmonės už vieną kvadratinį metrą moka iki 80 litų. Tuo tarpu Rosh 10 litų. Iš viso R.Šalūgos vadovaujama bendrovė už nuomą per mėnesį turėtų mokėti 9012 litų. Tačiau dėl investicijų į pastato rekonstrukciją nuomos mokestis jai sumažintas iki 2950 litų. Prieš ketverius metus Rosh kino teatrui rekonstruoti investavo 415 tūkstančių litų.
Išprašyti būtų brangu
Romuvos nuomos aplinkybės kelia ir miesto mero Andriaus Kupčinsko susidomėjimą.
Sutartį reikia peržiūrėti, nes nuomos kaina yra aiškiai per maža, aiškino A.Kupčinskas. Anot jo, dabartinė sutartis neskatina kūrybiškai išnaudoti patalpų. Nors mano durys neužsiveria nuo menininkų, ateinančių su pasiūlymais, pridūrė meras.
Miesto vadovas įsitikinęs, kad investicijos senajam kino teatrui yra gyvybiškai svarbios. Tačiau nei savivaldybė, nei nuomininkai aktyvių veiksmų nesiima, kol nėra galutinio sprendimo dėl teatro ateities.
Savivaldybės suburtai darbo grupei pradėjus svarstyti, ar nenutraukus sutarties su Rosh, R.Šalūga pasisiūlė tapti Romuvos operatoriumi ir renginių organizatoriumi. Kitu atveju savivaldybei esą tektų bylinėtis su jo vadovaujama bendrove.
Susitikime su vicemero Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama darbo grupe verslininkas įvardijo ir skyrybų kainą. Nutraukus sutartį taikiai pasitrauktume tik tada, jei savivaldybė sumokėtų apie 1,6 milijono litų netesybų ir už akcijas, dėstė R.Šalūga. Kitaip Rosh esą būsianti priversta kreiptis į teismą. Tuomet apie dvejus metus, kol būtų nagrinėjama byla, Romuvoje išvis nieko nevyktų. Todėl man artimesnis bendradarbiavimo variantas, tikino verslininkas.
R.Šalūga užsiminė, kad neprieštarautų, jei savivaldybės specialistai peržiūrėtų nuomos sutartį ir pakeistų kainą.
Komerciją derintų su menu
Darbo grupės nariai vienbalsiai pripažino, kad miestui būtų per brangu nutraukti sutartį su Rosh, be to, vis tiek tektų ieškoti lėšų pritaikyti patalpas menų centro poreikiams.
Tarybos narys Rimantas Didžgalvis tik pastebėjo, kad papildant sutartį su Rosh ir skiriant ją operatoriumi būtina numatyti saugiklius, jei ateityje pasikeistų miesto valdžios ar verslininkų planai.
Savivaldybei yra tekę išpirkti išnuomotus ar privatizuotus objektus, todėl papildytoje sutartyje reikia numatyti šiuos pavojus, akcentavo politikas.
Miestas jau yra netekęs dalies Romuvos patalpų. Be miesto tarybos žinios Romuvos kino teatro vadovybė 2003 metų balandį privačiam asmeniui už 57 tūkstančius litų pardavė dvi pusrūsyje esančias patalpas. Jas mėginta atsiimti per teismą, bet po pustrečių metų trukusio bylinėjimosi prarasto turto atgauti nepavyko.
R.Šalūga žadėjo, kad pasirašius papildytą nuomos sutartį į kino teatro rekonstrukciją galėtų investuoti iki dviejų milijonų litų.
Kino salė būtų pritaikyta ne tik demonstruoti nekomerciniam kinui, bet ir rengti madų šou, koncertus, konferencijas, menų festivalius, kitus renginius, taip pat ir savivaldybės, įrodinėjo verslininkas.