Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lietuva rengiasi globalizacijos iššūkiams
2004-05-20
Giedrė BUDVYTIENĖ
Lietuvoje pirmą kartą aptarti socialiniai globalizacijos aspektai. Apie šio proceso privalumus ir neigiamas pasekmes diskutuota praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Tarptautine darbo organizacija surengtoje konferencijoje “Socialiniai globalizacijos aspektai”. Lietuva yra pirmoji valstybė, kurioje regioniniu trišaliu lygiu aptarta ši problema.
Galimybės visiems
Tarptautinė darbo organizacija 2002 metais inicijavo specialios Pasaulinės komisijos globalizacijos socialiniams aspektams nagrinėti sudarymą. Ji parengė ataskaitą “Sąžininga globalizacija, kurianti galimybes visiems”. Ataskaita buvo svarstoma Europos Komisijoje.
Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Chuanas Somavia pabrėžia, jog pagrindinė išvada, kurią padarė komisija - globalizacija pirmiausiai veikia per darbą, todėl žmonėms turi būti pasiūlytas tinkamas darbas, kuris sudarytų galimybes laimingai gyventi, o ne vien nemirti badu. Čia svarbūs keli faktoriai: darbo vietų, įmonių kūrimas, pagarba dirbančiųjų teisėms, jų socialinė apsauga ir socialinis dialogas. Deja, 2003 metais pasaulyje nedarbas sparčiai augo.
“Siekiant sumažinti neigiamus globalizacijos padarinius būtina integruoti socialinę ir ekonominę politiką. Kitas dalykas, kad globalizacijos procesas turi būti valdomas bendromis pastangomis vietiniu, regioniniu, tarptautiniu lygiu. Ypatingą svarbą įgyja regioninių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjunga, vaidmuo”, - akcentuoja TDO generalinis direktorius.
Komisijos išvadose konstatuojama, kad pasaulio rinkos augo sparčiai, tačiau ekonominės ir socialinės institucijos nebuvo plėtojamos. Visos priemonės buvo skiriamos atverti rinkoms, o socialinėms problemoms akivaizdžiai trūko dėmesio.
Labai skiriasi industrinių ir besivystančių valstybių pajamos, todėl atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų valstybių didėja. Žemo pragyvenimo lygio šalyse klesti nedarbas, neoficiali ekonomika, susijusi su neturinčiaisiais nuolatinio darbo ar negaunančiais socialinių išmokų. Taip pat nemažėja dirbančių vargšų skaičius, vardija neigiamus globalizacijos padarinius komisija.
Privalumai ir trūkumai
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, Lietuva įsijungia į pasaulio rinką, todėl jau dabar naudojasi ir ateityje naudosis globalizacijos teikiamais privalumais. Tačiau galime pajusti ir neigiamas šio proceso pasekmes. “Lietuva turi gebėti globalioje erdvėje, bendroje pasaulio rinkoje bendradarbiauti ir konkuruoti”, - teigia ministrė.
V.Blinkevičiūtę labiausiai jaudina socialiniai globalizacijos iššūkio aspektai. Reikia galvoti, kaip šį procesą valdyti, kad jis skatintų socialinę plėtrą, mažintų nedarbą ir skurdą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams ir jaunimui, sudaryti vienodas galimybes tobulėti, aktyviai reikštis visuomenėje. “Socialinė politika turėtų būti aktyvi ir nukreipta užimtumo stiprinimui”, - sakė ministrė.
Ji pabrėžia, kad svarbu ne tik mažinti nedarbą, bet ir sudaryti žmonėms sąlygas dirbti pagal kvalifikaciją, gauti už tai tinkamą atlyginimą ir turėti sveikas bei saugias sąlygas darbe. “Tai įmanoma tik ten, kur yra socialinis dialogas”, - aiškina ministrė. Deja, Lietuvoje iš 1,3 mln. dirbančiųjų trečdalis tegauna minimalų atlyginimą.
Vilčių suteikia prognozės, kad modernizavusi ekonominę politiką ir naudodamasi ES finansine bei technine parama Lietuva iki 2015 metų padidins savo BVP 2 - 2,5 karto. Lietuvos ilgalaikės plėtros programoje numatyta, kad greitai šalies ūkio struktūra garantuos gana aukštą užimtumo lygį.
2003 metų pradžioje įsigaliojusio naujo Darbo kodekso nuostatos atitinka pagrindinius TDO darbo standartus, o faktai patvirtina, jog Vyriausybės 2001 metais patvirtinta Užimtumo programa palaipsniui įgyvendinama. Didelis dėmesys skiriamas skurdo mažinimo strategijai ir programai, kurios teigiamais rezultatais galime džiaugtis jau dabar, nes 2003 metais skurdo lygis ženkliai sumažėjo.
Pateikė rekomendacijas
Pasaulinė komisija globalizacijos socialiniams aspektams nagrinėti pateikė rekomendacijas pasaulinei globalizacijai. Jose teigiama, kad pasaulio prekybos ir finansų taisyklėse turi būti palikta daugiau erdvės ekonomiškai silpnoms šalims vykdyti savarankišką politiką.
Išplitus globaliai gamybos sistemai, atsirado būtinybė kurti naujas tiesioginių užsienio investicijų ir konkurencijos taisykles. Jos skatintų didesnius tiesioginių investicijų srautus. Žmonių judėjimas per valstybių sienas turėtų remtis vienodomis ir skaidriomis taisyklėmis, suderintomis su migrantų ir kilmės bei priimančių šalių interesais.
Ch.Somavia pabrėžia, kad visos šalys turėtų griežčiau laikytis darbo standartų, nustatytų TDO. Taip pat būtina nustatyti minimalų asmenų ir šeimų socialinės apsaugos lygį. Socialinę apsaugą silpnose šalyse turėtų stiprinti donorai ir finansų institucijos. Prie to prisidės ir darni makroekonominė politika bei palankesnė subalansuotai globaliai plėtrai tarptautinė finansų sistema. Tuomet sumažėtų ekonominė įtampa tarp šalių, silpnosios priartėtų prie rinkų. Dabar jos dažnai apeinamos.
Tačiau ne mažiau svarbu tinkamai tvarkytis šalies viduje - globalizacija prasideda namuose. Būtinos ne tik pasaulio ekonomikos reformos, bet itin daug dėmesio reikėtų skirti nacionalinei šalių politikai ir jų galimybėms. Svarbu atsižvelgti į kiekvienos šalies poreikius ir specifines sąlygas. Pirmenybę reikėtų teikti žmonių įdarbinimą, neformalios ekonomikos produktyvumą ir integraciją, konkurencingumą skatinančioms programoms, skatinti regionų bendradarbiavimą.
