Prekių grąžinimas, perkant internetu, dažnam pirkėjui vis dar atrodo sudėtingas ir ilgai užtrunkantis procesas. Tačiau pakanka žinoti visai nedaug – ko pardavėjas gali pareikalauti ir kokias prekes grąžinti galima.
Per kiekvienus rinkimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų paklausimų, kuomet jie, užsiklijavę ant pašto dėžutės užrašą „Nepageidauju gauti reklamos“, randa įvairių politinės reklamos lankstinukų.
Turbūt daugelis dienos negalėtų pradėti ir užbaigti be dantų pastos, muilo, veido ar rankų kremo; reta moteris nepasiryškina lūpų ar akių kontūrų, o vyrai neapsieina be skutimosi priemonių.
„Valstiečiai“ siekia palengvinti vartotojų ginčų su prekių pardavėjais ar paslaugų teikėjais sprendimo tvarką. Jie siūlo skundus rašyti ir elektroniniu paštu, o kreiptis per šešis mėnesius, o ne per tris, kaip dabar. Taip pat norima vartotojų teisių sargus įpareigoti dvigubai greičiau išnagrinėti skundus.
Pasigirdus diskusijoms dėl garsenybės Agnės Jagelavičiūtės socialiniuose tinkluose skelbiamos galimai paslėptos reklamos, sukruto Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Šį pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.
Liepos 25 d. paskelbtos ES vartotojų sąlygų rezultatų suvestinės duomenimis, per dešimt metų internetu apsiperkančių asmenų dalis beveik padvigubėjo (nuo 29,7 proc. 2007 m. iki 55 proc. 2017 m.). Nuo 2014 m. vartotojų pasitikėjimo lygis padidėjo 12 procentinių punktų tais atvejais, kai apsiperkama iš mažmenininkų toje pačioje šalyje ir 21 procentinių punktų tais atvejais, kai apsiperkama kitoje ES valstybėje narėje.