Išgirdus preliminarius Ukrainos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus ne vieno nuoširdaus ukrainiečių bičiulio veidu perbėgo lengvas nusivylimo šešėlis. Girdi, mes jiems tiek aukojame, tiek juos mokome ir užstojame, o jie į aukščiausią postą juokdarį renka! Tegu ir prisikvietusį į savo komandą gerą įspūdį darančių užsienio konsultantų, bet visišką katę maiše! Ar tik neatspindi šis ukrainiečių gestas tikrojo požiūrio į demokratiją ir negebėjimo permainas įgyvendinti ne revoliucijomis, bet evoliucijos keliu? Ar ukrainiečiai iš tiesų verti būti ten, kur mes juos tempiame, – Vakarų pasaulyje?