„Jei į šv.Velykas žvelgsime visu savo protu ir širdimi, galime matyti, kad Dangus prasideda čia“, – šventės išvakarėse sako Kauno arkivyskupo sekretorius kunigas Vincentas Lizdenis.
Ilga šiemet kelionė į šviesą. Sugurę pandeminėse kovose, jau jau stiebėmės į pavasarį... O įžengėme į jį ne vilties pakylėti, bet sugniuždyti karo žinios. Gavę dar vieną dvasios stiprumo išbandymą – kaip vėl nepaklysti baimėje, neviltyje?
Tarp kauniečių Romos katalikų – beveik 80 proc., vilniečių – 63 proc., klaipėdiečių – tik kiek daugiau nei kas antras, o visoje Lietuvoje – beveik trys ketvirtadaliai.
Rastafariai – tik viena iš per dešimtmetį atsiradusių naujų religijų Lietuvoje. Atsirandant naujiems tikėjimams, mažėja senųjų religijų atstovų. „Yra išaugęs žmonių poreikis kritiškai stebėti ir vertinti tradicinių religinių organizacijų veiklą viešojoje erdvėje“, – teigia VDU sociologijos profesorė Milda Ališauskienė.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ragina atkreipti dėmesį, kad 2021-ieji buvo kitokie, negu visi iki šiol buvę metai. „Išgyvename dvasinio, psichologinio suspaudimo laiką, kadangi daug netikrumo, daug neaiškumo dėl viruso. Pandemija mus visus labai paveikė. Tai didelis išbandymas, kuris turi padarinių“, – pastebėjo dvasininkas.
Viena jauna šeima nutarė pasidovanoti šventę – nukeliauti su vaikais į Laplandiją, pas tikrą Kalėdų Senelį. Nukeliauti nukeliavo, bet šventės neturėjo. Ją sugadino... Kalėdų Senelio elnias. Mat pasibaidė vėžindamas tą šeimą rogėmis ir įspyrė mamytei į galvą. Grįžo vargšė namo be šventinės nuotaikos, su stipria galvos trauma. Kai girdi, matai, skaitai pastarojo metų Kalėdų puldinėjimus, jautiesi kaip toji mama. Tik spyrių į galvą – ne vienas...
Šiomis dienomis netrūkstant įvairių vargo situacijų tiek pasaulyje, tiek ir mūsų aplinkoje, Lietuvos vyskupai kviečia peržengti „baimės ir savanaudiškumo slenkstį“, pasilikti „maldos ir veiklios artimo meilės bendrystėje“.
Pernai minėjome iškilaus dvasininko – Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC – šimtąsias gimimo metines. Jo atminimo pagerbimą tęsiame ir šiais – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtais kardinolo V.Sladkevičiaus – metais. Tad verta dar sykį žvilgtelėti į šią asmenybę ir pabandyti įvertinti jos nuopelnus Lietuvos katalikų bažnyčiai, o per tai – visai Lietuvai.
Kauniečių Nijolės ir Giedriaus Zalieskų (N.Z. ir G.Z.) šeima ilgai dvejoja dėl pokalbio. "Neypatingi mes, – šypsosi trijų sūnų – Osvaldo, Aurimo ir Žyginto – mama. – Viskas, kas mums sekasi, tik iš Dievo malonės." Jai džiugu, kad per savo vaikus ir jiedu su vyru, anksčiau vadinę save proginiais katalikais, atrado tikėjimo džiaugsmą.
Edita nesutinka kalbėtis telefonu. Gyvas bendravimas jai už viską svarbesnis. Kviečia į svečius prie pačios kepto šokoladinio pyrago su rome mirkytomis vyšniomis. Art deco stiliaus laikrodis muša jau antrą pokalbio valandą, arbata seniai ataušusi, o kalba apie Editos svajones, apie skaudžias skyrybas, apie tikėjimą, tarnystę, dainavimo aistrą, rodos, niekada nesibaigs.